| Prašau paprasto dalyko:
kasdien melskimės
Panevėžio vyskupo kalėdinis laiškas tikintiesiems
Brangūs broliai ir seserys!
Kaip nuostabiai mums pasirodė mūsų Gelbėtojo
Dievo gerumas ir meilė žmonėms! stebimės su šv. apaštalu Pauliumi
(Tit 3,4). Sakykite, sakykite visiems žmonėms: Štai Gelbėtojas
ateina! Visa žmonija nuolat jaučia gelbstinčią Dievo ranką. Ypač
mes, lietuviai, tai ne kartą pajutome: XX amžiuje du kartus Jis
mus išvadavo iš svetimųjų jungo ir mums dovanojo Nepriklausomybę;
XXI amžiuje tampame Europos Sąjungos ir NATO nariais. Pranašo Izaijo
žodžiais tariant, mūsų tauta, vaikščiojanti patamsiais, ne kartą
išvydo skaisčią šviesą (plg. 9,1).
O, kad mes visada jaustume tą Dievo šviesą, tą
Dievo gelbstinčią ranką! Todėl, mielieji, prašau jūsų vieno stebuklo:
visada išlaikykite vienybę su Dievu, kad visada ir visi jaustume
Dievo globą, kad ir sąjungose su didžiosiomis tautomis išliktume
dori, laisvi, laimingi, klestintys, ypač esant dabartinei Lietuvos
krizei.
Dievo žodis ir tautų istorija mus nuolat moko,
kad tautos išsilaiko tik palaikydamos nuolatinį ryšį su Dievu. Ir
tautos žlunga, praradusios Dievą. Į pragarmes eina visi, Dievą
užmiršę, dejavo psalmininkas (Ps 9,18). Pats Dievas dejuoja pranašo
Ozėjo žodžiais: Kalavijas siautėja jų miestuose, naikina juos,
nes jie nusigręžė nuo manęs (Oz 11,6-7). Ar tai netinka mūsų laikams?
Šių dienų garsusis mokslininkas, Nobelio premijos laureatas Aleksis
Karelis taip įtaigiai aiškina dabartinio pasaulio blogybių priežastis:
Abejingumas religiniams dalykams ir visiškas atsidavimas vien materialiniam
gyvenimui atvedė žmoniją jau prie pat susinaikinimo ribos. Argi
nematome, kaip pasaulis save naikina?
Tad turime save nuolat klausti, ar pakankamai
esame vienybėje su Dievu? Ar kasdien su Juo bendraujame maldoje,
dalyvaujame šventadienio Mišiose? Tai turime patys padaryti, to
niekas kitas už mus nepadarys!
Garsusis amerikiečių vyskupas Faltonas Šynas kartą
lankėsi Niujorko valstijos senate. Senatoriai jį paprašė posėdžio
pradžioje sukalbėti maldą. Jis ne tik atsisakė, bet ir sugėdino
senatorius: Ponai, yra dalykų, kuriuos turi atlikti pats žmogus,
ir niekas kitas negali jo pavaduoti. Pavyzdžiui, nusišnypšti nosį
ar pasimelsti.
Šv. Augustinas sako, kad malda tai sielos kvėpavimas.
Kadangi nekvėpuodamas niekas negali gyventi, tai ir suprantame,
kodėl nesimeldžiančio žmogaus dvasia apmiršta nesimeldžiantis
žmogus dažniausia tampa bedvasiu gyvūnu. Ir indų išmintis moko:
Malda taip būtina kaip kvėpavimas. Bet mes niekad nesakom: neturiu
laiko kvėpuoti. Kinų patarlė klausia: Jei randi laiko susišukuoti,
kodėl nerandi laiko malda širdį sutvarkyti?
Prašau jus visus paprasto ir kartu tokio didelio
dalyko: melskimės kasdien, išmokykime savo vaikus melstis, uoliai
dalyvaukime šventadienio Mišiose. Šitaip ateities kartoms duosime
daugiausia, ką galima duoti.
Štai ką rašė popiežius Jonas XXIII savo tėvams:
Palikęs jūsų namus, daug knygų perskaičiau, daug studijavau, daug
išmokau to, ko jūs neišmokėte ir net negalėjote pamokyti. Dalykai,
kurių iš jūsų namie išmokau, yra patys vertingiausi. Tai jūsų išmokyta
malda ir meilė žmogui sušildė visus mano darbus.
Vokiečių religinis rašytojas Adalbertas Balingas
sako, kad visa popiežiaus Jono XXIII didybė, nepralenkiamas gerumas
ir šventumas iš tėvų maldos mokyklos.
Tad ir mano kalėdinis linkėjimas bei prašymas,
kurį noriu vis kartoti ir kartoti, bus toks: grąžinkime maldą į
savo šeimas!
Vyskupas Jonas Kauneckas
Redakcijos prierašas. Nors
dėl techninių kliūčių šį laišką gavome pavėluotai, tačiau skaitytojų
pageidavimu jį spausdiname vėliau.
© 2003 "XXI amžius"
|