Vis tie pinigai
Veronika gyveno nuošalioje vietoje, vienkiemyje,
gražioje sodyboje. Jos visos trys dukterys buvo išvykusios gyventi
į miestą. Nors Veronika buvo dar žvali, energinga, nesiskundė pablogėjusia
sveikata, bet vyresnės dukterys ją kalbino vykti gyventi į miestą.
Ji turėjo susitaupiusi nemažai pinigų. Nemenkas buvo ir jos turtas
sodybėlė vienkiemyje.
Per Velykų šventes pas motiną svečiavosi visos
trys dukterys. Po vakarienės motina prabilo: Dukrelės mano, aš
pati nusprendžiau važiuoti gyventi į miestą: man kaime vienai nejauku.
Čia yra visokių plėšikų. Kuri mane slaugysite senatvėje, tai ir
atiduosiu visus pinigus, kuriuos susitaupiau. Abi vyresnės dukterys
susižvalgė. Jos pradėjo meiliai kalbinti motiną. Ir viena, ir kita
norėjo motiną vežtis pas save. Tik jauniausioji dukrelė tylėjo.
Po kurio laiko motina sugalvojo išbandyti dukteris,
joms suvažiavus į gimtinę per Sekminių šventę. Ji verkšlendama prasitarė:
Ką dabar, dukrelės, su manimi darysite? Plėšikai visus mano pinigus
pavogė, likau be turto. Jūs nei viena, nei kita dabar nenorėsite
manęs priimti. Abi vyresnės dukterys tylėjo. Nepratarusios paguodžiamo
žodžio motinai, išvažiavo į miestą.
Tada paguodos žodžiais prabilo jauniausioji duktė:
Mama, mamute, man nereikia tavo pinigų, važiuokime pas mane ir
gyvenkime kartu visą amžių, aš dirbsiu, ir užteks mums pragyvenimui.
Motina su džiaugsmo ašaromis akyse apkabino savo
jauniausią dukrą už pasiūlytą paslaugą, supratusi, kuriai dukrai
yra reikalinga ir be pinigų. Ji atsinešė visas savo santaupas ir
įteikė jaunylei dukrelei.
Po kurio laiko jauniausioji parsivežė mamą pas
save į miestą. Čia motina jautėsi laiminga. Vyresnės dukterys aplankydavo
retai. Nežinau, ar joms buvo gėda, o gal pikta, kad neteko motinos
santaupų, apie kurias galbūt svajojo dieną naktį
Joms nerūpėjo
motina, o tik pinigai. Paskyrusi savo pinigus jauniausiajai geraširdei
dukrai, motina leido ramias senatvės dienas.
Joana JANKAUSKIENĖ
Virbalis, Vilkaviškio rajonas
© 2003 "XXI amžius"
|