| Tautiškumo naikinimo
metai
Erškėčiais klota mūsų tautos istorija. Okupacija
sekė po okupacijos. Tūkstančiai patriotų krito garbingoje laisvės
kovoje. Dešimtis tūkstančių okupantai išžudė, nukankino Sibiro katorgoje.
Sunaikino tautos elitą geriausius, patriotiškiausius. Okupantai
supriešino mūsų tautą į partijas, liaudies priešus, liaudies
gynėjus, priveisė agentų ir šnipų. Patriotizmo, tautiškumo, dvasingumo
pamatai suardyti.
Lietuvėlė pakilo. Šiandien esame pusiau laisvi,
nes neįvyko desovietizacija. Ji neįvyko ir daugelio tautiečių sąmonėje.
Tautinės patriotinės visuomenės dar neturime. Ekskomunistinė valdžia
ir partijų bei partijėlių maišalynė nekuria tautinės-patriotinės
bendruomenės. Žvejoti parankiau drumstame vandenyje.
Tautą subrandina švietimas ir teisėtvarka. Trys
kartos augo sovietinėje sistemoje, kur diegta: Mano tėvynė SSRS.
Antižmogiškoji komunistinė ideologija ir beribis teroras išgujo
žmonių dvasingumą, tautos moralines vertybes. Tauta liko karkasas
be tautinio turinio. Iš tokių tautų buvo planuojama sukurti komunistinę
visuomenę.
Kas ir kaip šiandien stengiasi atkurti tautiškumo,
patriotizmo, dvasingumo vertybes? Žvilgtelėkime į tikrovę. Švietimo
ir mokslo ministerija mestelėjo frazę mokykla privalo būti depolitizuota.
Turinys plačiau nepaaiškintas. Ekskomunistai dėstytojai ir mokytojai
tai suvokia pagal savo norą nereikia jokio tautinio patriotinio
ugdymo. Ugdoma kosmopolitiškai: Kur geriau - ten tėvynė. Vadinasi,
tautinio atgimimo pamatai ugdant jaunąją kartą nededami. Priešingai,
griaunami. Štai Seimo narys G.S. sumąstė reikia nuvertinti Trispalvę.
Ir visi Seimo nariai nutarė: nereikia brangių tautai ir valstybei
švenčių metu jos kelti. Turbūt šiandien mūsų seimūnams nepaprastai
džiugu, kai ir sostinėje, ir provincijoje jau nešlama Trispalvių
jūra. Nekelia tėvai, nekels ir vaikai. Puikus planas. Ir rytinio
radijo laidose nėra Lietuvos himno - Tautiškos giesmės melodijos.
Ramiau, kai nedirginami tie tautos jausmai, už kuriuos po 25 metus
katorgos kai kam atseikėdavo.
Lietuvos pilietybė atpiginta ji žarstoma iš
kairės į dešinę. Nei kalbos, nei Konstitucijos, nei istorijos gero
išmanymo nereikalaujama. Normalioje valstybėje to reikalaujama.
Tikriausiai jau daugiau kaip dešimt tūkstančių imigrantų Lietuvos
pilietybe apdovanoti. Štai turkas, lengvai gavęs pilietybę, sėkmingai
organizuoja nelegalų, pabėgėlių vežimą per Lietuvos sieną. Mūsų
panelės mielai teka už bet kokios tautybės ar odos spalvos vyro,
kad tik užsienietis. Žinoma, jų teisė. Joms tautinė savigarba, orumas,
patriotinės nuostatos nesvarbios. Tačiau mažai lietuvių tautai
didelė netektis. Dar lietuviais esame gimę, bet lietuvių kilmės
europiečiais mirsime.
Nuo liberalizmo apsvaigusi mūsų valdžia tautos
išsaugojimu visai nesuinteresuota. Štai mergelės, kurioms nepavyko
ištekėti, užsigeidė atsikratyti mergautinės pavardės, keičiant ją
į pusiau vyrišką. Lietuviškos merginų ir moterų pavardės yra tautos
savitumo, istorinio išskirtumo vertybė. Juk tauta - tol tauta, kol
ji turtinga savitumu, originalumu. Erzacais (pakaitalais) atmiešta
tauta nei gerbiama, nei kam nors pasaulyje įdomi. Taigi jau plinta
mergelių moterėlių pavardžių su
vyriškomis galūnėmis. Tegyvuoja
liberalizmas! Pasus greitai papildys tapatybės kortelės. Lenkai,
latviai, estai ir kitos tautos tapatybės kortelėse turės įrašą apie
tautybę. Mūsų patriotinė vadžia to balasto atsisakė, dangstydamasi
ES reikalavimo skraiste. Nei Vokietijoje, nei Lenkijoje, nei Portugalijoje
neteko matyti vyraujančių užsienio kalbomis užrašų. Eini mūsų sostinės
ar kokio apskrities miesto gatve ir prieš akis plieskia dvimetriniai,
mirguliuojantys šviesomis, vos ne viso pasaulio kalbomis parduotuvių,
ofisų, įmonių pavadinimai. Tiesa, dar užtinki ir kukliomis lietuviškomis
raidelėmis parašytų pavadinimų. Vadinasi, užsieniečiai, savi verslininkai,
patentininkai ir kitokie, o ne mūsų valdžia, kalbininkai reguliuoja
miestų (tuo pačiu ir valstybės) įvaizdį, savitumą. Impotentiška
Kalbos komisija algas gauna, o ką veikia?
Seniai žinoma tiesa, kad kalbų mokėjimas - langas
į pasaulį. Bet jokia tautiškai patriotiška tauta neišmaino savo
kalbos į svetimą. Nors dabar tapo madinga bet kokią nesąmonę darant
dangstytis tariamu ES reikalavimu. Taip lyg ir nusikratoma atsakomybės.
Deja, ES tautiškumą naikinti tikrai nereikalauja. Žinoma, globalizacijos
katile ištirps tos mažų valstybių tautos, kurių vyriausybės nedaro
to, kas sustiprintų tautos brandumą, atsparumą, kas sukurtų ne vien
pilietinę, bet ir tautiškai tvirtą bendruomenę. Tiesa, tik dabar
Tėvynės sąjungos dokumente atsirado žodžiai dešinioji alternatyva
ir tautiškumas. Seimūnų ekskomunistų žodyne žodžių tautiškumas,
patriotizmas, tautinė savimonė nebuvo anksčiau, nėra ir dabar.
Šviesaus komunizmo perspektyva Visų šalių proletarai, vienykitės!
dar nesunyko. Yra geidžiančiųjų atkurti komunistų partiją ir Lietuvoje.
Skambiame šūkyje Žinių amžius, kurio esmė technologijų, visuomeninių
procesų, dėsningumų ir t.t. pažinimas ir valdymas, apie žmogiškųjų,
tautinių vertybių plėtrą net neužsimenama. Lyg tautos trokšte trokštų
kuo greičiau susilydyti į europažmogių luitą.
Dievo dovana, kad tarp pedagogų dar yra dešimtys
tokių kaip A.Vilutienė (Marijampolė), A.Lelešius ir B.Bujauskienė
(Kazlų Rūda), E.Dirmeikis (Kražiai), kurie Švietimo ministerijos
štampą depolitizacija suvokia ne kaip sovietinį štampą nacionalizmas.
Jie atkakliai vykdo piliečio ir tautiečio pareigas. Jų dėka įkurti
muziejai, pastatyti atminimo kryžiai laisvės kovotojams, organizuojamos
šventės. Gyva tauta, tautiškumo vertybės išliks ir globalizacijos
katile, jei bus valdžios ir švietimo instancijų globojamos.
Dr. Juozas Parnarauskas,
laisvės kovų dalyvis
© 2003 "XXI amžius"
|