Lietuva. Trumpai
Buvo atvykęs "revizorius"
Kai praėjusį savaitgalį Lietuvos
televizijos kanalai parodė buvusio Rusijos premjero, dabar Valstybės
Dūmos deputato bei Pramonės ir prekybos rūmų prezidento Jevgenijaus
Primakovo atvykimą į Vilnių, jo sutikimą ir ypač bendravimą su
K.Prunskiene, tapo visiškai aišku, jog tai privatus vizitas. Mat
oficialiai buvo skelbiama, kad J.Primakovas atvyko pasisvečiuoti
pas savo seną bičiulį Rusijos ambasadorių Lietuvoje J.Zubakovą.
Tačiau svečias iš Maskvos nenorėjo apsiriboti vien buvimu Rusijos
ambasadoje ir J.Zubakovo rezidencijoje, o tuoj ėmė skelbti politinius
pareiškimus ir mokyti Lietuvą, kaip ji turinti elgtis. Visų pirma
J.Primakovas atvirai pareiškė, jog Maskva "nenori",
kad Lietuva šių metų pabaigoje Prahoje įvyksiančiame NATO viršūnių
susitikime būtų pakviesta į Aljansą. Pasak J.Primakovo, dabar
Lietuvai iš Rusijos negresia joks pavojus, ir Lietuva jau turėjo
pakankamai progų tuo įsitikinti. Esą dabar reikia sutelkti visas
jėgas iškilus naujam pavojui - terorizmui.
Ką ne ką, o tokius dalykus buvęs sovietinis žvalgybininkas puikiai
išmano. Juk ilgus metus kuravo Artimųjų Rytų regioną, kuriame
knibždėte knibždėjo Maskvos remiamų teroristų, prieš kuriuos dabar
"kovoja", artimai bičiuliavosi su Irako diktatoriumi
S.Huseinu ir pan.
J.Primakovas taip pat patarinėjo Lietuvos valdžiai, kaip ji turi
elgtis Karaliaučiaus srities klausimu, ypač dėl vizų režimo įvedimo
šios srities gyventojams. Pasak J.Primakovo, jeigu bus įvestas
vizų režimas, tai nuo to labiausiai nukentės pati Lietuva. Mat
svečio iš Maskvos paskaičiavimais, į Karaliaučių važinėja kelis
kartus daugiau Lietuvos piliečių nei atvyksta iš šio Rusijos anklavo.
J.Primakovą, be K.Prunskienės ir kitų prorusiškų Lietuvos politikų
bei verslininkų, priėmė ir prezidentas V.Adamkus. Kai kurie politikos
apžvalgininkai J.Primakovo vizito proga prisiminė garsiąją rusų
rašytojo I.Gogolio pjesę "Revizorius".
Įdomiausia, kad šiam įtakingam Rusijos politikui Lietuvos pramonės,
prekybos ir amatų rūmų priėmime, surengtame sostinės "Šarūno"
viešbutyje, pirmuoju smuiku grojo buvusi premjerė ir kandidatė
į prezidentus Seimo narė K.Prunskienė.
Pripažinusi sunkumus Lietuvai prekiaujant su Rusija, ji tuo pačiu
kaltino Lietuvos vyriausybes (žinoma, buvusias), kad jos pačios
komplikavo padėtį. Tačiau juk ne Lietuva atsisako pasirašyti sutartį
dėl dvigubo apmokestinimo, ne Lietuva didina geležinkelio tarifus
gabenamiems į Klaipėdos uostą kroviniams. Yra ir kitų tranzito
sunkumų.
J.Primakovas užsiminė ir apie 1997 metais pasirašytą Lietuvos
ir Rusijos valstybės sienos sutartį, kurios Rusijos Valstybės
Dūma iki šiol neratifikavo. Jis pareiškė nematąs kliūčių, dėl
kurių ratifikavimas vėl būtų atidėliojamas.
Šiuo metu Lietuvos importas iš Rusijos sudaro beveik 35 proc.
nuo bendrojo importo kiekio ir yra tris kartus mažesnis nei mūsų
eksportas į Rusiją.
Politizuota energetika
Prisidengus Lietuvos elektros ūkio
modernizavimu ir restruktūrizavimu, nuo sausio 1-osios vadinamieji
smulkieji vartotojai, tai yra paprasti gyventojai, už elektrą
mokės brangiau. Tačiau ir to negana. "Lietuvos energijos"
valdyba yra pateikusi porą projektų: viename jų numatyta artimiausiems
trejiems metams elektros kainą gyventojams padidinti dviem centais,
kitame - keturiais centais už kilovatvalandę. "Lietuvos energijos"
valdybos narys ir Pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto
pirmininko pavaduotojas Pijus Ralys pripažino, jog "Lietuvos
energija", kaip ir kiti monopolistai, visą laiką stengėsi
ir stengiasi tik apginti savo pozicijas, o ne ieškoti taupymo
būdų. Prognozuojama, kad, pasinaudojęs numatomu Ignalinos AE uždarymu,
energetikai dar didins elektros kainą.
Vyriausybė (ir premjeras A.Brazauskas), tariamai nepritarusi elektros
kainų padidinimui, visą kaltę verčia Valstybinės kainų ir energetikos
kontrolės komisijai ir jos pirmininkui Vidmantui Jankauskui, nors
pagrindinė "Lietuvos energijos" akcijų dalis priklauso
Ūkio ministerijai, tai yra Vyriausybei. Premjeras "apgailestavo"
nieko negalįs pakeisti, nes Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės
komisija nepavaldi Vyriausybei, o tik Prezidentui. Tačiau tą komisiją
paskyrė pats dabartinis Premjeras, kai buvo Prezidentas. Todėl
bandyti suversti kaltę Prezidentūrai dėl elektros kainų padidėjimo,
anot Prezidento spaudos atstovės V.Gaižauskaitės, yra mažiausiai
nekorektiška. Beje, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės
komisijos pirmininkas V.Jankauskas pareiškė, kad "Lietuvos
energijos" vadovai reikalavo padidinti elektros kainas smulkiems
vartotojams vidutiniškai šešiais centais už kilovatvalandę, vėliau
- keturiais centais. Pasak V.Jankausko, "Lietuvos energijos"
valdyba už šiuos pasiūlymus balsavo vieningai ir labai norėjo,
kad tokios kainos įsigaliotų jau nuo sausio 1-osios.
V.Jankauskas neabejoja, kad nuo balandžio 1 dienos elektros kaina
dar didės. Jo žodžiais tariant, sprendžiant iš įsiplieskusios
diskusijos dėl elektros energijos tarifų, Vyriausybės ir Prezidento
pareiškimų, šis klausimas tapo koziriu politikų kovoje, o atpirkimo
ožiu šiose diskusijose tapo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės
komisija.
Savo ruožtu "Lietuvos energijos" vadovai teigia, kad
ši monopolinė įmonė turi daugybę skolų. Yra negrąžinusi 473 mln.
litų ilgalaikių ir 96 mln. litų trumpalaikių paskolų,o bendrovės
skola Ignalinos AE yra 49 mln. litų. Be to, Lietuvos vartotojų
įsiskolinimas už elektros energiją sudaro dar 78,5 mln. litų.
Vis dėlto "Lietuvos energija" numato per artimiausius
trejus metus net 25 proc. padidinti savo darbuotojų vidutinį atlyginimą,
kuris ir dabar siekia 1270 litų per mėnesį. Esant tokiam apetitui,
visiškai nereikia ieškoti kaltų. Akivaizdu, kad kalčiausia yra
Vyriausybė, per Ūkio ministeriją valdanti 80 proc. "Lietuvos
energijos" akcijų, o Prezidentūra ir Valstybinė kainų ir
energetikos kontrolės komisija dėl elektros kainų didėjimo yra
niekuo dėtos. Nėra abejonės, jog netrukus sulauksime naujo prekių
kainų šuolio, nes viskas susiję su elektros ir degalų kainomis.
Baigėsi terminai
Oficialiai pranešta, jog Lietuvoje
pagal priimtus sprendimus iki šiol nuosavybės į teisėtą turtą
atkurtos 3,16 mln. ha. Tai sudaro 80 proc. piliečių prašymuose
nurodyto ploto. Iki praėjusių metų gruodžio pradžios daugiausia
sprendimų dėl nuosavybės teisių buvo priimta Panevėžio, Utenos
ir Vilniaus apskrityse. Daugiausia prašymų dėl žemės grąžinimo
buvo patenkinta Telšių, Tauragės ir Marijampolės apskrityse. Gruodžio
31-ąją baigėsi prašymų atkurti nuosavybės teisės į žemę, mišką,
vandens telkinius priėmimas.
P.K.
© 2002 "XXI amžius"