Nauji Panevėžio, Telšių ir Vilkaviškio vyskupai

2001 metais trims Lietuvos vyskupams sukako 75-eri, todėl jie pagal bažnytinius kanonus privalėjo atsistatydinti, o jų vietoje turėjo būti paskirti nauji ordinarai. Ir štai 2002 m. sausio 5 d., šeštadienį, Šventasis Tėvas paskyrė tris naujus vyskupijų ordinarus.

Nauji Panevėžio, Telšių ir Vilkaviškio vyskupai - Jonas Kauneckas, jonas Boruta, SJ, ir Rimantas Norvila

Meilė iš pirmo žvilgsnio...

Lolitos Genienės mintys apie Kęstutį Genį

Retas kuris Lietuvoje nebuvo girdėjęs Laisvės šauklio Kęstučio Genio skaitomų eilių. Tarsi kalėdaitį Kęstutis dalijo save Lietuvai, visiems mums miestuose ir miesteliuose. Pakalbinti Lolitą Genienę rūpėjo seniai. Juk žmona gyveno visais Kęstučio rūpesčiais, lydėjo gyvenimo kelyje sunkiausiomis akimirkomis. Buvusi Daubos gatvė pavadinta jos vyro Kęstučio Genio vardu. Sutarėme pakalbėti apie bendro gyvenimo metus, jo vingius, Kęstučio vaidmenis teatre, Atgimimo kelyje, jo charakterį, pasiaukojimą Lietuvai.

Lolita Genienė pasakoja apie savo vyrą

Pradainavau gyvenimą

Dainininkas ir chorvedys Vytautas Verseckas jau dabar gali ištarti tuos žodžius, nes šešiasdešimt metų tik tą ir darė.
Gimė Vytautas Verseckas Vilniuje, bet vaikystę praleido Valkininkuose. Čia jam ypač patiko Dievą giesmėmis garbinanti močiutė. Po gražiai sugiedotų giesmių ji atskeldavo vaikaičiui gabalėlį iš cukraus padaryto saldainio. Pokario vaikui tai buvo didelė laimė, nors ne dėl saldainio Vytautas giedojo, o dėl to, kad patiko giesmės, iškilmingumas, Marijos paveikslas.

Vytautas Verseckas diriguoja studentų dainų šventėje "Gaudeamus" Rygoje

Įteikta Stasio Lozoraičio premija

Sekmadienį Vilniaus rotušėje Lietuvos žurnalistų draugija surengė Stasio Lozoraičio žurnalistikos premijos "Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą" įteikimo iškilmes.
Premija buvo įteikta populiaraus kultūrinio almanacho "Varpai" leidėjui, žurnalistui ir rašytojui Leonui Peleckiui-Kaktavičiui.

Stasio Lozoraičio žurnalistikos premija įteikta leidėjui, žurnalistui ir rašytojui Leonui Peleckiui-Kaktavičiui

Muzikos vakaras bažnyčioje

Tapo tradicija rengti kalėdinius muzikos vakarus Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčioje. Jie sutraukia nemažai meno mylėtojų. Vieno tokio vakaro programa buvo įrašyta į garso kasetę.
Tą vakarą bažnyčioje vykusiose šv.Mišiose ir po jų giedojo kamerinis choras "Muzika".

Kamerinis choras "Muzika" Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčioje

Kaune - lenkų režisieriaus juostos

Neseniai Kaune, M.Žilinsko dailės galerijoje, svečiavosi Lenkų instituto Vilniuje direktorė, Lenkijos pasiuntinybės Lietuvoje patarėja dr.Malgožata Kasner ir kino kritikas, Lenkijos mokslų akademijos Menų instituto kino istorijos ir teorijos skyriaus vedėjas Zbignevas Benedyktovičius. Svečiai atsivežė savito kino autoriaus Zbignevo Rybčinskio (gim. 1949 m.) kino, vaizdo juostų.

Kalba kino kritikas Zbignevas Benedyktovičius

Žymiosios XX amžiaus Lietuvos moterys

Pakilusi arčiau saulės

Pirmoji Lietuvos lakūnė Antanina Liorentaitė

Minint Lietuvos aeroklubo (LAK) dešimtmetį, žiūrovus žavėjo dešimties parašiutininkų šuolis. Iš šuolyje dalyvavusių sportininkų šiandien yra likę gyvi tik du: Antanina Liorentaitė ir Viktoras Ašmenskas.
A.Liorentaitė - pirmoji Lietuvos lakūnė, parašiutininkė. Aerodrome ją vadino skraidančiu Antanu. Už ypatingus nuopelnus Lietuvos aviacijai 1993 metais jai buvo įteiktas S.Dariaus ir S.Girėno medalis.

Pirmoji Lietuvos lakūnė Antanina Liorentaitė. 1931 m.

Norėjęs Lietuvą uždegti Sekminių ugnimi

Gruodžio 4-ąją sukako šešiasdešimt metų nuo prof. Stasio Šalkauskio mirties. Šios sukakties nepamiršo Lietuvių katalikų mokslo akademija ir ateitininkai. Vilniaus Šv.Kazimiero bažnyčios salėje prof. R.Plečkaitis papasakojo, ką naujo prof.S.Šalkauskis davė Lietuvos filosofijai, P.Subačius apžvelgė jo inteligentijos koncepciją, sūnus Julius atskleidė savo tėvo asmenybės ir idėjų raidą. Padėkos šv.Mišias už tai, kad Dievas davė mūsų tautai tokią neeilinę asmenybę, aukojo ir pamokslą pasakė LKMA pirmininkas vyskupas Jonas Boruta, SJ.
Kas gi buvo prof. S.Šalkauskis, kad už jį turime dėkoti Dievui? Į šį klausimą pabandysime atsakyti, pasitelkę Bostone (JAV) išleistą "Lietuvių enciklopediją" ir dr.Arūno Sverdiolo įvadinį straipsnį, išspausdintą "Raštų" pirmajame tome, ir tai, ką girdėjome gruodžio 4-ąją.
"Jis - epochos kūrėjas. Be jo neįsivaizduojama lietuviškoji filosofija", - sakė prof. R.Plečkaitis.
"Gilus mąstytojas, objektyvus tiesos ieškotojas ir drąsus jos skelbėjas, skaidrus savo kuklumu, tauriu džentelmeniškumu ir nuoširdžiu krikščioniškumu", - parašyta "Lietuvių enciklopedijoje".
Vyskupas J.Boruta perskaitė akademiko kun. Antano Liuimos žodžius: "Paprastas, malonus, nuoširdus, darąs įspūdį. Malonės nušviesta ir nuskaidrinta asmenybė".
Buvusi studentė prisipažino: "Mylėjome jį taip, kaip mokiniai mylėjo Sokratą. Jautėme jo dėstomų teorijų ir gyvenimo praktikos vientisumą".
Kita buvusi studentė sakė: "Mums atrodė, jog tai žemėje vaikščiojantis šventasis. Kito tokio tarp mūsų profesorių nebuvo".
"Jis išauklėjo visą inteligentų kartą. Maceina, Grinius buvo jo mokiniai. Jo asmenybė taip pat turėjo įtakos kitiems", - tai sūnaus Juliaus žodžiai.

Prof. Stasys Šalkauskis

Mūsų mokytojas - Medicinos universiteto klinikų organizatorius

Prof. V.Lašo 110-osioms gimimo metinėms

Žengdami į Kauno medicinos universiteto rūmus bei į KMU klinikas, visuomet prisimename šių pastatų organizatorių profesorių Vladą Lašą.
Didysis Lietuvos mokslininkas - fiziologas gimė 1892 m. sausio 13 d. Rokiškio rajone, Paupių kaime, valstiečių šeimoje. Nuo mažų dienų domėjosi gamtos paslaptimis. Būdamas dešimties metų, baigė Rokiškio pradžios mokyklą. Tėvai, pastebėję vaiko stropumą, meilę mokslui, nuvežė sūnų į Peterburgą, apgyvendino pas pažįstamus rokiškėnus. Vladas, ten baigęs gimnazijos mokslus, įstojo į Peterburgo universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, studijavo biologiją. 1911-aisiais nuvyko į Tartu universitetą studijuoti mediciną. 1918 metais įgijęs medicinos gydytojo diplomą, grįžo į Lietuvą, dirbo Rokiškio ligoninės vedėju.

Prof. V.Lašas

ŽAIDŽIU GYVENIMĄ,
arba Karaliuko lizdas

Romano fragmentas

Trumpai apie save

Lyg Andromedos ūkuose, šių astronominių ir kitokių jėgų sandūroje viskas atrodė neaišku, kai 1945 m. kovo 20 d. Šakių rajone, Gelgaudiškio valsčiuje, Pajotijų kaime, atsivėrė man šis keistas ir įdomus pasaulis, kuriam jau nuo pat gimimo, sako, buvau nusiteikęs skeptiškai.

Pranas Ramockevičius

Amžinasis karas

Izraelio valdžia taip ir neleido palestiniečių lyderiui J.Arafatui atvykti į Betliejų dalyvauti tradicinėse Kūčių vakaro Bernelių Mišiose. Pastaraisiais metais J.Arafatas visada dalyvaudavo šiose šv.Mišiose, jam buvo skirtas netgi atskiras vardinis krėslas. Tai, be jokios abejonės, dar labiau padidins įtampą, nors Kalėdų išvakarėse pagrindinės teroristinės organizacijos "Hamas" ir "Hesbolah" lyg ir pritarė ketinimui tęsti derybas su Izraeliu bei pažadėjo neberengti teroro aktų. Tačiau jau kitą dieną po šio pareiškimo prie sienos su Jordanija nežinomi asmenys apšaudė Izraelio karinį postą.

Izraelio ministras pirmininkas Arielis Šaronas ir palestainiečių lyderis Jasiras Arafatas

Vargšė ta mūsų kalba prigimtoji

"Atimk žmonių kuopai kalbą - dings tautystė su visais jai primestais priedais. Iš kur mūs tautystė gali būti stipri ir nepasiduoti vodingoms rūdims, jeigu mes patys ištraukiame iš po jos pamatą, atimame ramstį - vienu žodžiu, jeigu mes patys neapkenčiame savo prigimtos kalbos? (...) Lašas vandens, krisdamas tankiai ant vienos vietos akmens, padaro jame duobę, argi mūs išsinėrusią iš lietuvybės juodžiponių būtų taip kieti ir stori kiaušai, kad nuolat atkartojamas priminimas, idant susiprastų, jų taip ilgai neveikia?"