Žygdarbiais, o ne žodžiais mylėjęs Lietuvą

Tądien Kauno karinininkų ramovėje po šv. Mišių Šv.arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje rinkosi Laisvės kovų, rezistencijos dalyviai, karininkai, jų giminės, artimieji, inteligentijos atstovai, jaunieji kariai.
Svečiai - krašto apsaugos viceministras, pulkininkas Jonas Gečas, Lietuvos sausumos kariuomenės vadas, brigados generolas Valdas Tutkus, Karinių oro pajėgų štabo viršininkas pulkininkas Vidas Patašius, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio valdybos pirmininkas, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius dim. kpt. Jonas Čeponis, daug Vyčio kryžiaus ordino kavalierių, - atvyko pagerbti Lietuvos Laisvės Kovos didvyrio, pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio, paminėti jo 100-ąsias gimimo metines, dar kartą prisiminti įžymaus rezistencinės kovos vado nuopelnus, kovojant su okupantais.

Pulkininko Juozo Vitkaus sūnūs, praėję Sibiro gulagų tremtį (iš dešinės): Vytautas, Rimgaudas, Kastytis, Liudas prie tėvo portreto

Iš Sibiro galėjo grįžti tik į laisvą Lietuvą

Po varginančios ir ilgos ligos, eidamas 89-uosius metus, mirė prieškario Lietuvos kariuomenės kadrinis karininkas Juozas Rakaitis-Rakauskas.
Velionis gimė 1913 m. gegužės 20 d. Veisiejų valsčiuje, Seinų apskrityje, ūkininkų šeimoje. Baigęs keturklasę, o vėliau Alytaus gimnaziją, studijavo Kauno universiteto Technikos fakultete. 1934 metais įstojo į PLP Karo mokyklą ir ją baigė 1936-aisiais (XVIII laida). Gavęs jaunesniojo leitenanto laipsnį, jis buvo paskirtas būrio vadu į autorinktinę. Sovietams okupavus Lietuvą, J.Rakaitis-Rakauskas pervestas į 29-ąjį šaulių teritorinį korpusą, 184-osios divizijos pionierių batalioną Vilniuje, iš kur 1941 m. birželio 15 d. sovietinio saugumo buvo areštuotas ir išsiųstas į Sibiro Norilsko lagerį.

Vyr. leitenantas Juozas Rakaitis (1913-2002)