|
Nepalūžęs tremtyje
Nedidelė gyvenvietė Jonavos rajone prie kelio
Kaunas - Šėta - Kulva galbūt ir šiandien būtų mažai kam žinoma,
jeigu ne XVI amžiaus švietėjas, lietuviškos raštijos kūrėjas Abraomas
Kulvietis, kuris čia gimė ir augo, čia Kulvos žemė priglaudė jo
palaikus ir amžinajam poilsiui. Tačiau buvo žmonių, kurie Kulvą
garsino ir vėlesniais metais. Tai pedagogas, žurnalistas, tautosakininkas
Stasys Tijūnaitis, kuris Kulvos pradžios mokykloje 1924-1928 metais
dirbo mokytoju.
Turi garsių žmonių ir šiandieninė Kulva. Tai Mačiulių
šeima, garsūs tautodailininkai; medžio drožėja Janina Listvina,
gabi tautodailininkė ir daugelio kryžių autorė. Neužmiršta kulviečiai
savo poetės Albinos Jefimenko. Ir nors šiandien poetė gyvena ir
dirba Ruklos karinėje įguloje, išleistame savo pirmajame poezijos
rinkinėlyje keletą eilėraščių skyrė gimtojo kaimo žmonėms.
Nesuklysime pasakę, kad daugelis pokario Kulvos
gyventojų dar ir šiandien prisimena ne vienerius metus čia klebonavusį
kunigą Juozą Katiną, palaidotą čia, miestelio pakraštyje esančiose
kapinaitėse.
Juozas Katinas gimė 1900 metais neturtingo valstiečio
šeimoje Ukmergės rajone. Kada prasidėjo karas, jis kunigavo Kurklių
parapijoje. O tik baigęs Kauno kunigų seminariją dirbo ne vienoje
Kauno bažnyčioje. Tada kun. J.Katinas domėjosi ir literatūrine veikla.
Dar prieš karą dienos šviesą išvydo jo pjesės Išpažinties auka"
ir Naujoji aušra". Kun. J.Katino plunksnai priklauso ir nemažai
įvairaus žanro eilėraščių.
Prasidėjus karui kun. J.Katinas aktyviai įsitraukė
į visuomeninę veiklą. Buvo išrinktas vietos Raudonojo Kryžiaus"
draugijos pirmininku. Jo vadovaujama draugija teikė pagalbą vietos
gyventojams, nukentėjusiems per vokiečių lėktuvų antskrydžius pirmosiomis
karo dienomis, glaudė bažnyčioje žmones, kurių namai sudegė.
Ir nors kunigas su vokiečiais nekonfliktavo, tačiau
vienas įvykis galėjo baigtis kun. J.Katino areštu. Kada vieną sekmadienį
vokiečiai vietos gyventojams liepė nupjauti avižų lauką, kunigas
tam pasipriešino sakydamas, kad krikščionys sekmadieniais nedirba.
Po šio konflikto kunigas kurį laiką buvo priverstas slapstytis,
nes už valstiečių agitavimą nedirbti jam grėsė areštas.
O kada baigėsi karas, kun. J.Katinas atsikvėpė
laisviau. Jis manė, kad visi vargai ir nesusipratimai liko jau praeityje.
Tačiau jis suklydo. Vos praėjus trejiems metams po karo, 1948 m.
spalio 15 d., kunigas saugumiečių buvo suimtas. O kaltinimai kaip
visada buvo tie patys: dirbdamas Raudonajame Kryžiuje" teikė pagalbą
liaudies priešams, per pamokslus liepė gerbti vokiečių okupacinį
režimą, bendradarbiavo su vokiečių karininkais. Ir nors kun. J.Katinas
visus kaltinimus neigė, byla jam buvo sudaryta, nes, kaip sakė vienas
iš saugumiečių, taip nebūna, kad nebūtų sudaryta byla. Taip, nors
ir nekaltas, kun. J.Katinas pagal tuometinio Rusijos Federacijos
Baudžiamojo kodekso 58 straipsnio 1a ir 58 straipsnio 10 dalis buvo
nuteistas 25 metams laisvės atėmimo ir išvežtas į Sibirą.
Kunigui kalinių ir tremtinių krašte - Komijoje
ilgus metus teko kęsti šaltį ir alkį, dirbti sunkiausius darbus.
Ir tik po Stalino mirties jis vėl išvydo Lietuvą. Nors grįžo būdamas
invalidu, tačiau jo tikėjimas ateitimi buvo nepalaužtas. Dar ilgus
metus kunigavo Kulvos parapijoje. Mirė 1985 m. vasario 14 d. vos
atšventęs savo gyvenimo 85-ąsias metines. Kunigo J.Katino žodžiai,
pasakyti per Velykų pamokslą likus metams iki jo mirties, buvo prasmingi.
Tada jis kalbėjo tikintiesiems: Atgyja gamta, atgyja kiekvienas
medis. Atgykime doram gyvenimui kiekvienas".
Alfonsas ZUBRECKAS
© 2004 "XXI amžius"
|