Pirmasis puslapis
Ora et labora
Krikščionybė
    šiandien
Darbai
Mums rašo
Atmintis
Ūkis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

„Kario maldos vadovas“ - unikumas Lietuvos dvasinėje kultūroje

Angelė PABRICAITĖ

„Kario maldos vadovo” viršelis

Lietuvos kariuomenės ordinariatas visuomenei įteikė 474 puslapių kišeninio formato, iliustruotą „Kario maldos vadovą”, kurį galima vadinti kiekvieno, siekiančio šviesos ir tiesos gyvenime, moksle, darbe, kasdienių apmąstymų ir veiklos mažąja enciklopedija.

Jame pateikiamos tiek liturginės, tiek asmeninės maldos, giesmės su gaidomis, pagrindinės tikėjimo tezės. Kai kurias „Kario maldos vadovo“ maldas sukūrė įvairių šalių kariai, patyrę didelių sukrėtimų savo gyvenime. „Kario maldos vadovas” sudarytas iš penkių skyrių. Pirmajame skyriuje pagrindinės, vienybėje su Švenčiausiąja Dievo Motina, dienos, prie stalo, tikėjimo, už gyvenimą, už Bažnyčią, Dievo tautą, už pasaulį, kario, šeimos maldos.

Knyga apie Debeikių bažnyčią

Raimondas GUOBIS

Debeikiečiai, susirinkę į devynerius metus gyvuojančios kraštiečių bendrijos susirinkimą, susipažino su pristatyta serijos „Spingsulės“ knygynėlis“ 17-oji knyga - kun. Kazimiero Mikelinsko „Debeikių bažnyčios istorija“. Leidinys skirtas dabartinės Debeikių Šv.Jono Krikštytojo bažnyčios 90-metų jubiliejui, nors parašytas 1947 metais ir yra įdomus istorinis šaltinis.

Knygos autorius buvo vienas populiariausių Debeikių parapijos kunigų. Gimęs 1889 m. lapkričio 8 d. Pasvalio parapijos Stačiūnų kaime, baigęs kunigų seminariją Kaune, kunigu įšventintas 1914 metais, 1920-1946 metais buvo Debeikių klebonu. Tvirto charakterio, - ką pasakydavo, tą padarydavo, vyriškas, - prasikaltusiems ir į sprandą stuktelėdavo. Pavyzdingai tvarkė klebonijos ūkį, kur ūkvedžiu buvo jo dėdė Jonas Mikelinskas, šalia įvairių pažangių dalykų, išmokęs debeikiečius gaminti gerą pasvalietišką alų. Mėgo ir suprato muziką, ateidavo į choro repeticijas ir du sykius per metus surengdavo choristams pokylius - per šv.Kazimierą ir Šv.Ceciliją. Su parapijiečiais sugyveno neblogai, bet būdavo ir nepatenkintų.