Pirmasis puslapis
Ora et labora
Krikščionybė
    šiandien
Darbai
Mums rašo
Atmintis
Ūkis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Disidentai ir agentai

Didžiulis KGB laimėjimas būdavo, jei kokį nors disidentą ar partizanų ryšininką pavykdavo įvilioti į savo tinklus. Ar visi sovietinių laikų disidentai liko tų pačių pažiūrų iki dabar? Kaip jie tapo disidentais - atsitiktinai ar sąmoningai? Tokios nelinksmos mintys kilo, kai vienoje televizijos laidoje šalia prezidento R.Pakso pamačiau „disidentą“ – skaldytoją V.Petkų, suskaldžiusį krikščionis demokratus. Prezidento svečių būrelyje buvo ir marijampolietis A.Mozeris. Šio „veiklą“ daugelis Marijampolės politinių kalinių ir tremtinių vertina tik neigiamai. Pamenu, dar 1993 metais Marijampolės laikraštyje „Suvalkietis“ A.Mozeris ir dar keletas paskelbė, kad jie atsiskiria nuo Politinių kalinių sąjungos. Tame pačiame laikraštyje vėliau kaltino partijas, siūlė rinkti tik nepartinius. Tačiau pats tapo ištikimu vienos grupuotės vadovo K.Bobelio šalininku, reiškė didelį palankumą A.Brazauskui. Dar keisčiau jis pasvarstė „Suvalkietyje“ 1995-ųjų kovą, prieš pat savivaldybių rinkimus. Tada tame laikraštyje buvo rašoma: „Bažnyčia ir ta tapo tarsi agitpunktu. Ir ten ramybės nerasi. Aš, protestuodamas prieš tokią rinkimų sistemą, rinkimuose nedalyvausiu“. Taip, Bažnyčia ragindavo dalyvauti rinkimuose, bet nesakė, kad reikia balsuoti už Joną ar Petrą. Todėl keistas supratimas savo pilietinės pareigos žmogaus, kuris sakosi kovojęs už Lietuvą.

Neteisinga raiška

Politinių gūžynių metas ir apokaliptinės Vytauto Radžvilo pranašystės vyksta „Atodangose“ Nr. 12, kur „gūžynių“ pavadinimu yra minėto autoriaus straipsnis. Straipsnio pradžia be priekaištų – valstybės išdavimas (R.Paksas), nekonstruktyvi pozicija (socialdemokratai) ir lyg gero norintys, bet bejėgiai konservatoriai. Perskaičius susidaro niūrus vaizdas: jokios išeities, tik kaltinimai. Kaltinimai, kaip įprasta, mažiau pavojingiems. Konservatoriai keistai peikiami, kad jie tarsi vaizduoja dar ir kokią išeitį esant, taip tarsi klaidindami visuomenę. Autoriui visai nepatinka, kad jie savo susijungimą su politiniais kaliniais tremtiniais pristato kaip gerą ar viltingą įvykį ir reikšmingą veiksmą. Tas jų nereikšmingo dalyko vadinimas svarbiu yra pavadintas gūžynėmis.