Atnaujintas 2004 m. kovo 5 d.
Nr.19
(1222)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Atverkime duris
„Kregždutės“ platintojams

Būdamas „Kauno dienos“ skaitytojas, vasario 7 dienos (šeštadienio) numeryje perskaičiau Remigijaus Jurgelaičio straipsnį: „Klasėse kurdinami spaudos kioskai“, kuriame pasisako Kauno švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas. Supratau, kad šie abu ponai, besirūpinantys Kauno moksleivių auklėjimu, yra ateistai ir todėl vaikams skirtas dvasingas katalikiškas laikraštėlis „Kregždutė“ jiems nepatinka, yra, jų nuomone, netoleruotinas mokykloje. Neteko skaityti, kad A.Bagdonas, pasitelkęs kokį nors žurnalistą, būtų reiškęs nepasitenkinimą kai kuriose mokyklose toleruojamu sekso ir pornografijos skleidimu, kai sekso platintojai atsineša į mokyklą „vaizdines“ priemones ir jas demonstruoja klasėse kikenantiems mokiniams, kurie atseit mokomi apsisaugoti nuo sekso „bėdų“. Mums, tėvams, šie „mokslai“ labai nepatinka, mes juos vertiname kaip mokinių tvirkinimą.

Vargu ar A.Bagdonas yra skaitęs (o galbūt net matęs) laikraštėlį „Kregždutė“. Nežinau kuris – rašeiva R.Jurgelaitis ar A.Bagdonas – neskiria kiosko nuo platinimo.

Tikybos mokytoja nepastatė kiosko, tik platino „Kregždutę“, atliko savo, kaip tikybos mokytojos, pareigą. Galų gale platinimas nėra prievarta. Tėvai, su kuriais man teko kalbėti, tvirtai įsitikinę, kad „Kregždutė“ atlieka didelį auklėjamąjį darbą.

Tad kas gi A.Bagdoną ir R.Jurgelaitį pašiurpino?

Atsiverčiau 2004 m. vasario 11 d. „Kregždutės“ 6-ąjį numerį ir skaitau, kas ten baisaus rašoma, kas galėtų išgąsdinti garbius jaunimo saugotojus nuo blogybių. Pirmame puslapyje priminta, kad „Vasario 16-oji – Lietuvos Valstybės atkūrimo diena“. Čia pat Teresės Rimulaitytės eilėraštis „Kas žuvo už laisvę“. Toliau - padavimas „Nemarios kanklės“, nupiešti du angelai, pučiantys trimitus, ir vieniša kaimo sodyba. Kituose puslapiuose straipsneliai „Lietuvos Respublikos herbas“, „Brangi šventė“ (apie Vasario 16-ąją), „Kaip kūrėsi Lietuvos valstybė“. Pasirodo, daugelis straipsnelių, eilėraščių, piešinukų yra rašyti ir piešti pačių ketvirtų, šeštų, aštuntų klasių mokinių. Dar toliau – įvairūs rebusai, taip pat pačių mokinių sugalvoti ir pasiūlyti draugams spręsti sujungiant taškus, – vcrtinami taškais. Tai irgi auklėjamosios priemonės, lavinančios mąstymą bei vaizduotę ir mokinių labai mėgstamos.

Štai kur yra A.Bagdonui ir R.Jurgelaičiui paslėpta „bomba“ – visi straipsneliai yra religinės dvasios, puoselėjantys tėvynės meilę ir pasakojantys apie nepriklausomybę, o ne apie seksą ir pornografiją! Šie ponai šaukia: gelbėkime Dainavos vidurinę mokyklą! Kaip šaukė kadaise K.Marksas ar vėliau V.Leninas: „Religija – tai opiumas!”

Nelabai tikėtina, kad skundžiasi motina, besigėdijanti savo pavardę pasirašyti. Netikiu, jog sekso reklamuotojai ar tai, kad trylikos metų mokinė tapo motina – laukėsi kūdikio, jai labiau patinka. O jeigu ir yra tokia motinėlė, patarčiau: „Motinėle, atsargiai! Pagalvok, kad vėliau nereikėtų verkti!”

Be mokinių kūrybos, „Kregždutė“ dažnai skelbia ir vaikų rašytojų dorovinės bei patriotinės tematikos kūrinius, pareklamuoja vaikiškas knygas.

Gėda A.Bagdonui „Kregždutės“ redaktorę Mildą Telksnytę lyginti su kitų laikraščių leidėjais ir pavydėti duoneliautojos atlyginimo. Tai redaktorė idealistė. Šį laikraštėlį ji leidžia ne viena, bet su savo vyru Vygandu Račkaičiu ir dukra dailininke Skaidre Račkaityte. Tvirtai tikiu, kad redaktorė yra teisi sakydama, jog laikraštį „leidžiame ne dėl pinigų, mums rūpi vaikai“.

Nenusimink, redaktore, žinok, kad tokių bagdonų ir jurgelaičių dar daug Lietuvoje ir net kai kuriose mokyklose. Jų tikslas – griauti tai, kas šventa, kilnu, maišyti viską su purvais.

Jei būtų kitaip, tai R.Jurgelaitis nedrįstų terorizuoti „XXI amžiaus“ redaktoriaus Edvardo Šiugždos, kam jis „XXI amžiaus“ priedangoje leidžiąs laikraštėlį „Kregždutė“.

Garbė Dainavos vidurinės mokyklos direktoriui Vytautui Kvederaičiui, leidusiam platinti šį patriotinį laikraštėlį, ir platintojai mokytojai Marijai Kivaraitei, gerai suprantančiai, kad „šis laikraštis yra puiki mokomoji medžiaga“, reikalinga kaip labai vertinga papildoma literatūra. Tad mokiniai ir mes, jų tėvai, prašome: atverkime plačiau duris „Kregždutės“ platintojams!

Vladislovas LANKAITIS,
rezistentas, rusų bei vokiečių
okupacijų metais buvęs Kauno kalėjimo
ir Štuthofo koncentracijos
lagerio politinis kalinys,
Vyčio kryžiaus ordino kavalierius

Kaunas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija