|
Svarbiausia gyventi tikėjimu ir meile
Ar kas nors gali suskaityti daugybę žėrinčių žvaigždžių
giedrios nakties padangėje? Vienintelis Dievas, geriausiai žinantis,
kuri yra mažiausia visatos žvaigždė ir kuri gražiausia, mūsų tikėjimo
protėviui Abraomui bylojo, jog jis turėsiąs tiek palikuonių, kiek
danguje yra nesuskaičiuojamų žvaigždžių (plg. Pr 15, 5).
Ši nelaukta žinia galėjo patriarchą Abraomą išvesti
iš dvasinės pusiausvyros, - kur girdėta, kad vienas žmogus galėtų
susilaukti tokios daugybės giminaičių! Ačiū Dievui, kad bevaikis
ir senelis Abraomas, užuot kreivai šyptelėjęs (ir tokiu būdu išreiškęs
savo netikėjimą), patikėjo Viešpaties pažadu ir dėl to šis tikėjimo
klusnumas Abraomui buvo įskaitytas tokiu svarbiu teisumu (plg. Pr
15, 6), kad Visagalis Dievas net panoro jį padaryti daugybės tautų
tėvu (plg. Pr 17, 5), idant ateities kartų tikėjimo augimas turėtų
tiesioginių sąsajų su mūsų protėvio Abraomo tikėjimo pavyzdžiu.
Apaštalas Paulius, aiškindamas apie Abraomo pasitikėjimo
Dievo pažadais kilnumą, prabyla ir apie Kristų. Jis rašo, jog ne
tik Abraomui tikėjimas buvo įskaitytas teisumu, bet ir visų laikų
žmonės, jei tikės iš numirusių prikeltą Viešpatį Jėzų ir atvers
Jam savo širdis, kad Jis maloningai jiems viešpatautų teisumu, tuomet
jiems tikrai bus suteikta amžinojo gyvenimo dovana per Viešpatį
Jėzų Kristų (plg. Rom 4, 23 25 ir 5, 21).
Taigi šį sekmadienį bažnyčiose, klausydami skaitinio
apie Abraomą, mes šį teisųjį vyrą galime pagrįstai gretinti su mūsų
karalaičiu šv. Kazimieru (beje, 2004-ieji yra paskelbti Lietuvos
globėjo šv. Kazimiero jubiliejiniais metais, nes šiemet sukanka
400 metų, kai 1604-aisiais į Vilnių buvo atgabenta speciali popiežiaus
brevė, kuri leido karalaitį Kazimierą iškilmingai pradėti minėti
kaip šventąjį), kuris XV amžiuje karališkų rūmų įvairiausių malonumų
gundančioje aplinkoje tvirtai vadovavosi Kristaus tikėjimu. Todėl
ne vien Vilniaus dvariškiams anuomet šv. Kazimiero elgesys kėlė
nuostabą, bet ir mūsų laikų krikščionims (ypač jaunimui) jis lieka
sektinu pavyzdžiu, nes ir mūsų perdėm vartotojiškoje visuomenėje
nėra geresnio gyvenimo būdo modelio, kaip evangelinis, kuris visus
tikinčiuosius tiesiog įpareigoja kasdien siekti šventumo, be kurio
neįmanoma išlikti Viešpaties artumoje ir globoje.
Tačiau kai mūsų akis pradeda badyti ir skaudžiai
širdis užgauna šventumo sąvoką kompromituojantys iššūkiai, kaip
neseniai Respublikos laikraščio publikuoti (precedento neturintys)
visuomenės nesantaiką kurstantys straipsniai apie žydus ir seksualines
mažumas, tuomet imi ir pagalvoji: jei iki šiol mūsų aukščiausios
valdžios pareigūnai dar nepasmerkė minėto dienraščio paskvilio,
vadinasi, jie savaip taikstosi su akivaizdžiu blogiu ir dėl to yra
iš dalies atsakingi dėl mūsų tautiečių supriešinimo padarinių.
Tikintieji yra pašaukti ne tik melstis už mūsų
visuomenę skaldančius ir piktinančius asmenis, kad, veikiant dieviškajai
malonei, klystantys žmonės ir kitus klaidinantieji atsiverstų, bet
taip pat savo tikėjimo brandumą išreiškia (kai tai būtina vienu
ar kitu krikščioniškai motyvuotu būdu) prabildami viešai, idant
mirties kultūros skleidėjai pagaliau susilauktų teisingumą atitinkančio
teisinio įvertinimo.
Šią Viešpaties dieną bus skaitoma Evangelijos
ištrauka, kurioje (ant Taboro kalno) trys Jėzaus mokiniai išgirsta
Dievo Tėvo balsą: Šitas mano išrinktasis Sūnus, Jo klausykite!
(Lk 9, 35).
O, kad kuo daugiau žmonių stengtųsi suvokti, jog
geriausi pasaulyje vaistai, efektyviausiai gydantys nuo įvairiausių
nuodėmių vėžio, kuris išbalansavo mūsų visuomenės narių gyvenimą,
yra sąmoningas, nuoseklus ir gyvu tikėjimu grindžiamas Evangelijos
ir Bažnyčios mokymo kasdienis laikymasis!
Kun. Vytenis Vaškelis
© 2004 "XXI amžius"
|