Pirmasis puslapis
Ora et labora
Krikščionybė
    šiandien
Darbai
Mums rašo
Atmintis
Ūkis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Darbščios rankos kaimą giria

Benjaminas ŽULYS

Šilutės rajono ūkininkas Alvydas Žilis, žmona Liongina ir Ūkininkų sąjungos rajono skyriaus pirmininkas Albinas Jakutis

Akmenės rajono ūkininkai Regina ir Antanas Čepai tiki šviesia kaimo ateitimi

Lietuvos stiprybės šaltinis

Tikriausiai nesuklysime sakydami, kad gražiausios ir įspūdingiausios šalies žemdirbių šventės vyksta Kauno rajone, Noreikiškių seniūnijoje, Lietuvos žemės ūkio universitete (LŽŪU) ir jo aplinkoje. Taip buvo ir šį kartą. Dešimtoji ūkininkų šventė „Metų ūkis 2003” buvo surengta LŽŪU erdviuose trečiuosiuose rūmuose. Į juos susirinko kaimo žmonės iš visos šalies. Čia buvo pagerbtas jų triūsas, nuopelnai savam ūkiui, šeimai ir visai Lietuvai. Suvažiavo žmonės, tuokart palikę namuose ir kaimuose savo rūpesčius, sunkumus, problemas bei nepasitenkinimus. Ant stalų sudėti pyragai, tortai, skilandžiai, vyniotiniai, kaimiška duonelė, vaisiai, dar šis bei tas bylojo apie ūkininkų norą gražiai ir smagiai pabendrauti, pasišnekučiuoti, pašokti ir padainuoti. Tam ir šventė. Ją surengė Žemės ūkio ministerija, Lietuvos ūkininkų sąjunga bei Žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Solidžios organizacijos, solidūs ir svečiai bei šeimininkai. Pirmiausia tai svarbiausioji šventės organizatorė Ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė. Greta atsistojo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta, Seimo nariai prof. Jonas Čiulevičius, prof. Kazimiera Prunskienė, Mindaugas Bastys, Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Jonas Ramonas, garbės pirmininkas prof. Antanas Stancevičius. Ne vienas jų tvirtino, kad svarbiausieji šios šventės šeimininkai ir svečiai – tai patys ūkininkai, nes kaimas, žemės ūkis esąs Lietuvos stiprybės šaltinis. Ypač išskirtinio dėmesio verti tie, kurie pelnė geriausiųjų rajonuose vardus. Jiems čia buvo įteikti Žemės ūkio ministerijos, Ūkininkų sąjungos, Žemės ūkio konsultavimo tarnybos, taip pat kai kurių firmų, bendrovių, redakcijų padėkos raštai, prizai, kitokios dovanos. Jų gausa tikrai nebuvo galima skųstis, nes apdovanotųjų buvo apie pusantro šimto. O dar kai kurie pelnė pripažinimą atskirose veiklos srityse. Jauniausias amžiumi tarp nugalėtojų buvo 23 metų Žydrūnas Varkavičius iš Utenos rajono Leliūnų seniūnijos, savo rajone pripažintas geriausiu ūki

ninku. Vyriausias – 72 metų ūkininkas iš Šakių rajono Vytautas Kaunas, pernai geriausiai šeimininkavęs savo rajono žemėse. Tiesa, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys M.Bastys šiam darbščiam žmogui negalėjo įteikti dovanos, nes jo niekas į šventę... neatvežė. Ž. Varkavičiaus pavyzdys byloja, kad jaunimas iš kaimo ne vien bėga, kaip dažnai mėginama kalbėti, bet ir jame įsitvirtina. Nemažai jaunimo ūkininkauja Alytaus, Kretingos, kai kuriuose kituose rajonuose. O vidutinis apdovanotųjų amžius - 45 metai. Taigi kaime jaučiama tvirta ūkininko ranka, noras sumaniai dirbti, geriau gyventi. Seimo narys G. Kniukšta pasidžiaugė, kad, einant į Europos Sąjungą, mūsų žemės ūkio gamybos organizatoriai nemažai nuveikė. Pavyzdžiui, išsirūpinta, kad būtų taikomas pereinamasis laikotarpis įsigyti Lietuvoje žemės užsieniečiams, sprendžiami kiti reikalai. Tiesa, anot Seimo nario, kartais ir mažas kupstas gali apversti didelį vežimą. Tai pieno gamybos sektoriuje esančios problemos dėl mažų pieno supirkimo kainų. „Nieko sau mažas kupstas, kai ant kojų dėl to kyla kone viso kaimo žmonės!”, – tai išgirdę piktinosi kai kurie ūkininkai. Bet Kaimo reikalų komiteto vadovas pažadėjo, kad klausimas dėl pieno supirkimo iki stojimo į Europos Sąjungą bus sprendžiamas. Žemės ūkio rūmų pirmininkas J. Ramonas sakė, kad pieno klausimą reikia perduoti Seimui.

Geriausiems – kelionės į užsienį

Gražiai šventėje buvo pagerbti Jonas ir Regina Ragauskai iš Kupiškio rajono Kikonių kaimo, savo rajone pelnę pirmąją vietą. Jie pirmieji šalyje, dar 1989 metais, įstojo į Ūkininkų sąjungą ir dabar joje tvirtai laikosi, sumaniai darbuojasi. Jonas sako, kad tik per nenuilstamą triūsą ir vargą galima daug padaryti, pasiekti. „Užuot dūsavę, kantriai dirbkime, tada ir Europos Sąjungos šalių konkurencija mums nebus baisi”, – sakė ūkininkas. O didžiausią ūkį tarp LŪS narių, 828 hektarus, turi Telšių rajono Ryškėnų seniūnijos ūkininkas Saulius Mileikis, savo rajone pernai užėmęs antrąją vietą.

Jaunas Akmenės rajono ūkininkas Antanas Čepas turi 200 hektarų žemės, iš kurių pusę nuomoja. Specializuojasi javų auginime. Ūkininkauti padeda žmona Regina. Abu į ateitį žvelgia optimistiškai. „Jei neturėtume vilčių, tai ar dirbtume ?” – klausė šeimininkas. Beje, šie jauni žmonės susipažino atmintinų įvykių dienomis būdami Vilniuje, prie šalies Seimo rūmų, rizikuodami savo sveikata, o gal ir gyvybe. Nepabūgo, nepasitraukė kaip ir daug kitų Lietuvos patriotų. Nuo tada Antanas ir Regina – drauge. Augina dvi, dešimties ir vienuolikos metų, atžalas. Dar nežinia, kur vaikai pasuks ateityje. Gal irgi į žemės ūkį. Dar ne laikas spręsti. Svarbiausia, kad užaugtų gerais žmonėmis, dorais katalikais, sakė jauni ūkininkai iš Akmenės krašto.

Albinas Jakutis gyvena Šilutės rajone, Juknaičiuose, turi, kaip jis pats juokaudamas sako, žemės, kurią šunelis uodega užklotų – pusdevinto hektaro. Bet pasirodo, kad ir tokiame plote galima neblogai ūkininkauti, nes penkiuose hektaruose augina rapsą. Jei palankūs metai, iš to galima turėti nemenkos naudos. Ir, žinoma, turi, nes ūkininkauja rūpestingai. Be to, A.Jakutis – Ūkininkų sąjungos rajono skyriaus vadovas. Greta stovi ir šio skyriaus narys, geriausias praėjusių metų rajono ūkininkas Alvydas Žilis su žmona Liongina. Jie turi 175 ha žemės, augina bulves, morkas, javus. Taigi specializacija – augalininkystė. Antros vietos tame pačiame rajone laimėtojas Zigmas Stonys turi apie pusšimtį melžiamų karvių, o to paties rajono prizininkas Vladas Budrikas augina 30 kiaulių, keturias karves, laukai apsėjami javais. Ūkininkai sako nemažai paramos tikisi gauti iš Europos Sąjungos.

Seimo narė K. Prunskienė labiau pagyrė mūsų kaimo moteris. Jos, kaip žinoma, ne vien tvarkosi ūkyje, bet ir prižiūri namus, augina vaikus, ruošia valgį, daug kitų rūpesčių ant jų rankų. Dešimčiai moterų darbštuolių garbioji viešnia įteikė knygas „Lietuvos moterys”.

Deja, prieš šventę konkursai neįvyko Kelmės, Pakruojo, Radviliškio rajonuose, tad ir geriausieji tų rajonų ūkininkai ten nebuvo išaiškinti, šventėje nebuvo pagerbti.

Renginyje mažiau buvo diskutuojama, kalbama apie darbą, problemas, kaip gyventi toliau – šito ir šiaip pakanka kone kiekvieną dieną. Visus linksmino ir šokdino Kauno rajono Čekiškės seniūnijos bei kiti muzikantai.

Šventėje buvo pranešta, kad pirmųjų vietų rajonuose laimėtojams bus surengtos nemokamos išvykos į kurias nors Europos Sąjungos šalis.

Noreikiškės, Kauno rajonas

Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

© 2004 "XXI amžius"