Pumpurų karalystėje
Bronius VERTELKA
|
Žemės ūkio kooperatyvo Šilauogė
direktorė Janina Janeliūnienė
|
Prasiskynė kelią į pasaulį
Žemės ūkio kooperatyvas Šilauogė bendradarbiauja
su prancūzais. Užsieniečiai jį susirado per Pramonės, prekybos ir
amatų rūmus. Prancūzai Lietuvoje ieškojo juodųjų serbentų augintojų.
Į Panevėžyje įsikūrusį kooperatyvą buvo užsukę vokiečiai. Jie ketina
supirkti šių metų būsimąjį uogų derlių. Šilauogė sudomino kinus
ir suomius. Su šio kooperatyvo veikla buvo galima susipažinti Berlyne
vykusioje žemės ūkio produktų gamintojų parodoje Žalioji savaitė.
Ten buvo išplatintas didelis kiekis lankstinukų ir reklaminės medžiagos
apie jo nuveiktus darbus bei perspektyvas. Parodoje kooperatyvą
pristatė Lietuvos žemės ūkio ministerijos Rinkos reguliavimo ir
eksporto skyrius.
Prancūzams paruošta per toną juodųjų serbentų
pumpurų
Žiemą nuskabyti juodųjų serbentų pumpurai yra
puiki žaliava farmacijos ir parfumerijos pramonėje. Su prancūzais
kooperatyvas buvo sutaręs, jog už išgliaudytų pumpurų kilogramą
jie mokės 20 eurų. Taip atsirado galimybė ne vienam žiemos metu
užsidirbti. Tvarkant serbentynus, nupjautos vaiskrūmių šakelės ar
stiebeliai keliavo į sodiečių pirkias. Sėdint šiltoje vietoje, šitaip
nesunku prasimanyti papildomų lėšų. Kiek turėtų gauti už serbentų
pumpurų kilogramą tai jau žaliavos tiekėjo ir rinkėjo susitarimo
reikalas. Į Šilauogės kooperatyvo saugyklą šią žiemą atkeliavo
per vieną toną juodųjų serbentų pumpurų.
Nereikia per daug žavėtis
Užsiminus, jog skabant juodųjų serbentų pumpurus
atsirado galimybė sumažinti skurdą kaime, samdoma kooperatyvo direktorė
Janina Janeliūnienė tokį entuziazmą atšaldė: Nežinia, ar prancūzams
kitą žiemą būsime reikalingi. Žaliavos kiekį nustato jos paklausa
rinkoje. Panevėžietė aiškino, jog pumpurų išeiga priklauso ir nuo
serbentų priežiūros, jų veislės, nuo žemės, kur jie pasodinti. Kaip
ir grūdinės kultūros, jie priklausomi nuo dirvožemio. Užveisti serbentyną
vien dėl pumpurų yra rizikinga. Speiguotą žiemą vaiskrūmiai gali
iššalti, be to, iš anksto nežinoma, kokia bus pumpurų paklausa.
Uogų bus ištisus metus
Šilauogės kooperatyvo, kuris turi 53 narius,
bendras dirbamos žemės plotas yra apie 4000 hektarų. Jame auginamos
aronijos, juodieji ir raudonieji serbentai, braškės bei kitokios
uogos. Dalį šviežio uogų derliaus kooperatyvas parduoda jo nuėmimo
metu vidaus rinkoje. Pernai Šilauogė pasistatė 400 tonų talpos
sandėlį-šaldytuvą. Tai bene vienintelis Lietuvoje toks Europos standartus
atitinkantis statinys. Uogos čia laikomos pagal visus sandėliavimo
sanitarinius-higieninius ir technologinius reikalavimus. Turint
tokią saugyklą, apskritus metus rinkai galima tiekti šaldytų uogų.
Jas kooperatyvas parduoda Lietuvos prekybos tinklams, restoranams
ir kavinėms, eksporto įmonėms, kurios gamina pramoninius uogų koncentratus.
Turėdama šaldytuvą, Šilauogė jau realizavo braškes
ir aronijas, dabar turi sukaupusi didelį kiekį juodųjų serbentų.
Uogų kokybę garantuoja kooperatyvo nariai. Kiekvienas jų turi identifikavimo
kodą, pagal kurį lengva atsekti uogų savininką.
Naudinga būti kooperatyvo nariu
Kooperatyvo nariai yra daugelio Lietuvos rajonų
ūkininkai. Juo tapti gali bet kuris žemės ūkio produkcijos augintojas,
turintis lopinėlį žemės, jeigu jis sugeba sumokėti stojamąjį mokestį
ir privalomąjį pajų. Tapęs kooperatyvo nariu, jis gali tikėtis,
jog pavasarį gaus nusipirkti mineralinių trąšų pigiau nei kitur,
nebus galvos skausmo, kur parduoti savo išaugintas gėrybes.
Sugalvojus Tarnagalos kaime statytis sandėlį-šaldytuvą,
nė vienas bankas nesutiko kooperatyvui suteikti paskolos, nes jis
neturėjo tinkamo užstato. Šilauogė finansinės paramos sulaukė
iš tame pat name kaip ir ji įsikūrusios žemdirbių kredito unijos
Ūkininkų viltis. Kaip garanto, pakako būsimojo statinio pamatų.
Proto lietuviams užtenka
Ekonomistės specialybę turinčiai, 2000-aisiais
įkurto kooperatyvo direktorei Janinai Janeliūnienei verslo reikalais
teko lankytis Prancūzijoje, Bretanės regione. Ten puikiai išvystytas
kooperatinis judėjimas, yra mokslinio tyrimo centrai, kurie užsiima
tam regionui tinkančių augalų veislių išvedimu. Ten nereikia rūpintis,
kaip parduoti savo išaugintą produkciją. Tuo užsiima kooperatyvai.
Šalies smulkiuosius ir vidutinius ūkininkus vienijančio
kooperatyvo vadovė J. Janeliūnienė tikino, jog lietuviai turi pakankamai
proto ir sugebėjimų, tačiau stokoja organizuotumo ir lėšų. Ne iš
karto išauga miestai ar gyvenvietės tam reikia laiko. Gimusio
kūdikio neima į armiją, pirma jis turi užaugti. Turiu vilčių, jog
Šilauogė ateityje ne vien supirkinės žemės ūkio produkciją, bet
imsis ir jos perdirbimo, sakė J. Janeliūnienė.
Panevėžys
Autoriaus nuotrauka
© 2004 "XXI amžius"
|