|
Žvilgsnis už krizės ribų
Vilius BRAŽĖNAS
Nuo Seimo rinkimų rudenį daug priklausys, ar bus
išspręstos dabartinės mūsų krizės, ar iškils net naujų. Tikėkimės,
kad šviesios valstybinės ir politinės galvos laiku pastebės J.Borisovo
V.Uspaskich demagoginės politikos gniaužtų pavojų, nepriklausant
nuo to, kaip baigsis Prezidentūros krizė. Tad vargu ar tikslu jai
nukreipti visą mūsų dėmesį.
Gera, kad kai kurie politikai jau kalba apie šliaužiantį
V.Uspaskich planą, įgalinantį bet kurios valstybės mafijai nusipirkti
Lietuvos Seimą. Jau pradedant 2002 metų vasara bandžiau tuo klausimu
spaudyti aliarmo skambučius. Tada birželį Lietuvos aide pasirodė
(ne V.Uspaskich pasirašytas) straipsnis su antipartiniu planu pakeisti
Seimo rinkimų sistemą. (Vėliau paaiškėjo, kad tas planas puikiai
atitiko V.Uspaskich paskelbtą planą.) 2002 m. liepos 5 d. Lietuvos
aidas paskelbė mano straipsnį Mafijozų valdžios projektas? Vėliau,
2003 m. vasario 20 d., Lietuvos rytas įdėjo mano rašinį, pavadintą
Ar bus įsteigta akcinė bendrovė Lietuvai nusipirkti? Tuo pat klausimu
XXI amžiuje (2003 06 11) išspausdintas mano straipsnis Ar Seimas
agurkų stiklainis? Du iš šių mano straipsnių išspausdinti penkiuose
ar septyniuose Lietuvos ir JAV laikraščiuose. Tačiau, deja, politikų
atgarsio tada neteko pastebėti. Tad jaučiuosi turįs moralinę teisę
priminti politikams apie šliaužiantį planą pinigo ir demagogijos
pagalba nežinia kuriuo tikslu sujaukti nepriklausomos Lietuvos Respublikos
valdžios sistemą.
Susidaro įspūdis, jog per dažnai dabartinė krizė
svarstoma labai siauražiūriškai. Yra pagrindo įtarti, jog kažkas
siekia nukreipti tautos dėmesį nuo būsimų Seimo rinkimų. Panašiai
kaip pempė, vaidindama sužeistą plasnojantį paukštį, nuvilioja nuo
savo lizdo piemenį ar jo šunį.
Dažnas iš mūsų yra tiek sukaupęs jausmų ir dėmesio
krizei, lyg tai būtų koks devintas pasaulio stebuklas. Lyg mes
būtume tik vieninteliai tokie netikę, kad mus užgriuvo valstybinė
krizė. Apsižvalgę pamatytume, jog daug kur pasaulyje yra išgyvenamos
net didesnės krizės, jau nekalbant apie įprastines politines krizes.
Net Anglijos ir Amerikos valstybių galvos išgyvena
apkaltas ir opozicijos puolimus. JAV ir Italijoje milžiniškų korporacijų
vadai matuojasi kalinių uniformas, jau nekalbant apie juos su vyriausybe
siejančius ryšius. Prezidentas Dž.Bušas įklimpęs Irake nei išeiti,
nei pasilikti tokioje padėtyje. Izraelis, be chroniškos krizės dėl
Palestinos, išgyvena ministro pirmininko A.Šarono sūnaus didžiulio
kyšio paėmimo krizę. Prancūzija, be nuolatinio socialistinio chaoso,
turi musulmonų pretenzijų krizę. Rusija turi ne tik Čečėnijos, bet
ir demokratinę krizę. Pagaliau, be tų Rusijos krizių, ir mūsiškė
krizė nebūtų krizė.
Tad neniekinkime ir neplakime savęs. Mus negandos
užgulė ne todėl, kad tapome nepriklausomi ar kad esame blogesni
ar kvailesni už kitus, o todėl, kad per daug mūsų tautiečių pamiršo,
jog 50 metų okupacija paliko nešvarius pėdsakus daugelio žmonių
sąmonėje, todėl švarių sąžinių įvairaus amžiaus tautiečiai ir toliau
turėjo stipriai kovoti už tautos dvasios didybę. Tai pamiršę ar
įsidėmėti nepanorę piliečiai neatliko patriotinės pareigos didžių
permainų metu politiškai apsišviesti, šviesti kitus ir atitinkamai
veikti. Dėl tos pat priežasties, dėl gerų žmonių abuojumo, vyksta
politinės krizės net niekada okupacijos nepatyrusiose tautose.
Nežinia, ar visada yra teisingas posakis nėra
to blogo, kas neišeitų į gera, vis dėlto reikia bandyti įžiūrėti
ką nors gera ir šiandieninėje Lietuvos krizėje. Atrodo, net taip
smerkiamas žmonių susipriešinimas, jei pavadinsime jį pažadinimu
iš politinio miego, gali turėti gerų pasekmių. Ypač jei tai supras
ir atitinkamai panaudos įvairaus lygio visuomeniniai bei politiniai
vadai. Tas pažadinimas ne tiek paveiks raudonuosius, kurie, kaip
matėme, nelabai snaudė, kiek patriotinį mūsų tautos elementą, kuris,
švelniai kalbant, buvo išėjęs atostogų.
Antras, gal lengviau pastebimas, teigiamas reiškinys
yra tai, kad daugelis korumpuotų asmenų aukštuose postuose bus gavę
aiškų įspėjimą: liaukitės būti akiplėšiškai korumpuoti, nes tautos,
o gal ir kai kurių valdžios įstaigų akys vis dažniau pastebės į
save nukreiptus jūsų pirštus. Tad būtų pravartu, kad mes liautumės
žiūrėję į save iš aukšto kitų neva skaidriomis akimis, kad apsižvalgytume
plačiau už šiandieninės krizės ribų. Svarbiausia nepamirština,
jog turime daug galios pagal nepriklausomos Lietuvos Respublikos
Konstituciją išsirinkti gerą Seimą ir neleisti niekam jį nusipirkti.
© 2004 "XXI amžius"
|