Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir visuomenė
Susitikimai
Kultūra
Parodos
Darbai
Literatūra
Atmintis
Žvilgsnis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Istorijos vingiai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Lietuvos
globėjo gyvenimui
skirtoje parodoje –
ir per Alpes ilgai keliavusi
Popiežiaus brevė

Šv. Kazimiero gyvenimui skirtoje parodoje Taikomosios dailės muziejuje - ir senieji rankraščiai bei spaudiniai Tomo Černiševo (ELTA) nuotrauka

Šventojo Lietuvos globėjo Kazimiero gyvenimui skirtoje parodoje „Vita Sancti Casimiri“ tarp garbingiausių eksponatų yra ir 1604 metais Lietuvą pasiekusios šv. Kazimiero kanonizavimą liudijančios popiežiaus Klemenso VIII brevės „Quae ad sanctorum“ originalas, į Lietuvą iš Romos keliavęs beveik dvejus metus ir dabar saugomas Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje.

Ketvirtadienį Taikomosios dailės muziejaus kilnojamųjų parodų salėje atidarytoje ekspozicijoje rodomi profesionalių ir liaudies dailininkų sukurti tapybos, grafikos, skulptūros, tekstilės, auksakalystės kūriniai, susiję su šv. Kazimieru, taip pat senieji rankraščiai ir spaudiniai, Šventojo relikvijoriai, bažnytiniai drabužiai ir indai.

Parodoje pristatomi įspūdingo formato XVII-XX a. pradžios dailininkų sukurti tapybos darbai, vaizduojantys šventąjį karalaitį Kazimierą, paskelbtą Lietuvos dangiškuoju globėju.

Tikroviškas Išganytojo
kančios atvaizdavimas

Mindaugas BUIKA

Aktorius Melas Gibsonas filmui sukurti skyrė apie 25 mln. dolerių

Solidi aktorių vaidyba

Su didžiuliu pasisekimu Pelenų trečiadienį Jungtinių Valstijų kino salėse pradėtas demonstruoti žymiojo režisieriaus ir tvirto tikėjimo kataliko Melo Gibsono filmas „Kristaus Kančia“ apie paskutiniąsias Išganytojo žemiškojo gyvenimo valandas tapo ryškiu ne tik kinematografiniu, bet ir religiniu įvykiu. Todėl šį filmą dar prieš jo pristatymą plačiai komentavo tiek kino meno ekspertai, tiek ir Bažnyčios atstovai, pastarieji beveik vieningai iškeldami jo evangelizacinę reikšmę. Jie taip pat atmetė kai kurių žydų veikėjų kritines pastabas, kad filmas, kuriame ypač atvirai vaizduojamas žiaurus Jėzaus nukankinimas iki kryžiaus mirties, gali vėl pažadinti antisemitines ar antijudėjiškas nuotaikas dėl neva žydų tautos atsakomybės už šį susidorojimą.

Neužkasti talentai

Vilius Bražėnas Kazimiero DOBKEVIČIAUS nuotrauka

Praėjusiais metais publicistas, paskaitininkas, visuomenininkas
Vilius BRAŽĖNAS šventė devyniasdešimties metų jubiliejų. Šventiniai renginiai buvo įspūdingi: jo darbus iliustravo įdomios, turiningos parodos, kalbėtojai negailėjo gerų žodžių. Ir po jubiliejaus V.Bražėnas yra kūrybingas, kupinas energijos, suspėjantis į renginius, rašantis į spaudą. Su V.Bražėnu kalbasi mūsų korespondentė dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Dievas jus apdovanojo daugybe talentų: turite puikią muzikinę klausą, gražų balsą, net ir dabar savo svečius linksminate operų arijomis. Turite humoro jausmą, išleidote dvi feljetonų knygas. Esate nuovokus politikas, gerai išmanote pasaulio įvykius. Jūsų straipsniuose užtinkame įdomias įžvalgas, juos nesunku skaityti. Kuris iš šių talentų jums yra pats mieliausias, kuriam realizuoti paskyrėte daugiausia laiko?

Geležiniai kryžiai atspindi
kalvystės tradicijas

Rūta JONUŠKIENĖ

Leidinį parengė dailininkas Andrius Surgailis, menotyrininkė Laima Laučkaitė-Surgailienė, muziejininkės Rolanda Gudynienė ir Elena Juodzevičienė Autorės nuotrauka

Utenos kraštotyros muziejus tęsia seriją leidinių, kuriuose plačiajai visuomenei pristatomi atskiri rinkiniai, esantys muziejaus saugyklose ir ekspozicijoje. Jau išleisti katalogai „Verpstės“ ir „Senoji lietuvių liaudies skulptūra Utenos kraštotyros muziejuje“, o šiomis dienomis pristatytas dar vienas vertingas ir originalus leidinys „Geležiniai kryžiai Utenos kraštotyros muziejuje“ (išleido „Sapnų sala“, Vilnius). Šį katalogą sudarė menotyrininkė Laima Laučkaitė-Surgailienė, eksponatų metrikas surinko muziejininkės Elena Juodzevičienė ir Rolanda Gudynienė, leidinį maketavo ir eksponatus fotografavo dailininkas Andrius Surgailis, o leidybą finansavo Etninės kultūros ir regionų kultūros projektų rėmimo fondas bei Utenos rajono kultūros skyrius.

Menas šeimos klinikoje

Kniaudiškių šeimos klinikos ir dailės galerijos „Fojė“ direktorė Dalia Dalibogienė

Kniaudiškių šeimos klinikos dailės galerijojoje „Fojė“ iki kovo vidurio veiks fotomeistro Sauliaus Saladūno kūrybos paroda. Joje – subtiliai perteikti Panevėžio miesto vaizdai. Įdomiu rakursu įamžintos bažnyčios, senvagė. Autorius savo darbuose sugebėjo išgryninti tai, ko dažnai nepastebime paprasta akimi. Kolegų fotografijos profesoriumi vadinamas S. Saladūnas yra vienas žinomiausių fotomenininkų Lietuvoje.

Ši paroda – pirmoji dailės galerijoje „Fojė“. Jai atsirasti įtakos turėjo Kniaudiškių šeimos klinikos direktorė Dalia Dalibogienė. Šeimos gydytoja dirbanti panevėžietė palaiko glaudžius ryšius su miesto menininkais, yra gerai pažįstama su rašytoja ir žurnaliste Liuda Jonušienė. Kartu su fotomenininku Stanislovu Bagdonavičiumi L. Jonušienė anksčiau yra išleidusi knygą „Panevėžio albumas. Laiškai iš Lietuvos provincijos“.

Kraštiečių bendrystės šventė

Tėviškėnų susibūrimai jautriausiais akordais užgauna savąjį kraštą mylinčius žmones

Rūta JONUŠKIENĖ

Poetinė – muzikinė kompozicija. Eiles skaito aktorius Ferdinandas Jakšys

Jau dešimtą kartą Vilniuje, po aukštais Dailės akademijos skliautais, susirinko sostinėje gyvenantys ir dirbantys uteniškiai, susibūrę į tėviškėnų „Indrajos“ klubą, puoselėjantį gražias bendrystės tradicijas su gimtojo Utenos miesto, rajono ir savųjų parapijų žmonėmis. Juk gera susitikti su jaunystės draugais, kaimynais, pasidalyti praėjusių dienų prisiminimais, pasidžiaugti vaikų ir vaikaičių pasiekimais, prasmingais darbais vardan savojo krašto ir jo žmonių.

Sugebanti keistis

Dailės galerijos „XX“ parodų koordinatorė Rasuolė Kerbedienė

Užsukusieji į dailės galeriją „XX“ , kur neseniai veikė tarptautinio netradicinio lino dailės simpoziumo „Linars‘ 2003“ paroda, buvo maloniai nustebinti. Užuot tikėjęsi čia pamatyti tradicinius dirbinius iš tekstilės, išvydo keisčiausius erdvinius objektus ir jų kompozicijas. Tokie kūriniai yra sulipdyti iš spalių ir ypatingų klijų. Šie darbai padaryti simpoziumo, kuris tradiciškai vyksta Ukmergės rajone, Vepriuose, metu.

Galerija „XX“ veikia daugiau nei dešimt metų. Jos įkūrėjas bei savininkas – Dailininkų sąjungos Panevėžio skyrius. Pastaruoju metu galerija sugebėjo pateikti malonių siurprizų. Prieš Naujuosius metus surengtoje Aukštaitijos sostinės profesionaliai dirbančių menininkų kūrybos parodoje buvo praskleistas paslapties šydas, kaip dirba dailininkai, kaip atrodo jų kūrybos dirbtuvės. Net vienuolika dailininkų stebint lankytojams vieną dieną tapė kaklaraiščius. Patikusius žiūrovai galėjo įsigyti vietoje. Kitą dieną dailininkai galerijoje dekoravo keramikos dirbinius. Tokia pirmoji galerijoje surengta akcija įrodė tai, jog taip daryti buvo verta.

Velnių drožėjas

Stanislovas Šimonėlis

Prieš Užgavėnes Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka pakvietė į naują parodą. Joje eksponuojama Stanislovo Šimonėlio kūryba. Medžio meistras parodai pateikė penkiolika drožtų velnių, vieną raganos kaukę, šešias lazdas ir dvi pasagas.

S. Šimonėlis, gyvenantis ant vaizdingo Juostos upelio kranto stovinčioje sodyboje, drožinėti pradėjo dar dirbdamas kolūkio lentpjūvėje gateristu. Aptikęs retesnę medžio nuopjovą ar ant jo kamieno išaugusį gumbą, juos pasidėdavo atskirai ir parsinešdavo namo. Drožti velnius iš tokius medžiagos vyrą skatino gerai žinomas posakis: „Po šimts velnių“. Savamokslis medžio meistras turi pasidaręs jų net devynias dešimtis. „Esu užsibrėžęs padaryti iki šimto raguotų padarų, todėl ne tiek daug jų ir trūksta“, – šypsojosi 68 metus baigiantis S. Šimonėlis.

Iš kosmoso šalčio – į didelę
bedugnę ir į mylinčią širdį

Vladas Baltuškevičius

Vasario pradžioje Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kauno rašytojai, muziejaus darbuotojai, skaitytojai paminėjo Garliavoje gyvenančio poeto ir vertėjo Vlado Baltuškevičiaus 65-metį, aptarė daugiasluoksnę jo kūrybą.

V.Baltuškevičius yra išleidęs penkias eilėraščių knygas: „Saulės židinys“ (1975), „Vasaros zenitas“ (1979), „Bedugnėj didelėj“ (1984), „Erčios“ (1987), „Prisipažinimai“ (1999), poezijos rinktinę „Proregiai“ (1999), išvertęs užsienio rašytojų prozos, O.Chajamo, M.Basio, L.S.Sangoso ir kitų poetų eilėraščių, Š.Rustavelio poemą „Karžygys tigro kailiu“, Š.Bodlero rinkinį „Piktybės gėlės“ (1996).

Autoriniame vakare poetas paskaitė savo poemos ištrauką, ankstesnių ir šiomis dienomis parašytų eilėraščių, atsakė į gausius susirinkusiųjų klausimus.

Paslaptingas ir žmogiškas
sielos švytėjimas

Benjaminas ŽULYS

Dailininkė Algirda Karaliūtė ir knygos autorius Julius Pastarnokas

„Po ilgų svarstymų drįstu prabilti...“

Šiomis dienomis skaitytojus pasiekė Juliaus Pastarnoko knyga „Praeities švytėjimas“ (esė „Menas ir likimai“). Šiame apie 300 puslapių (žinoma, esmė ne jų kiekis) literatūriniame darbe žurnalistas, rašytojas eseistas (drįstu teigti – ir filosofas) J.Pastarnokas itin raiškiai, su gilia minčių, apmąstymų bei apibendrinimų įžvalga pasakoja apie daug kentėjusią, išgyvenusią taurią lietuvę kaunietę dailininkę Algirdą Karaliūtę. Autorius pateikia dailininkės kūrybos bruožus bei raidą, visa tai susiedamas su mūsų tautos istorija, kultūra bei pasaulinio lygmens menu. „Praeities švytėjimas“ kviečia ne vien susipažinti su žymios dailininkės darbais, bet ir per juos, jų autorės mąstyseną skatina apskritai pamąstyti apie gyvenimo esmę, jo spalvas bei atspalvius.

Tas šventas žodis – laisvė

Živilė BALTĖ

LLA vėliavą šventina kun. Mindaugas Martinaitis Kęstučio Kasparo nuotrauka

Minėdami Kovo 11-ąją galime didžiuotis tarp kitų nepriklausomybės kovas ženklinančių atkurtų vėliavų matydami ir atkurtąją Lietuvos laisvės armijos (LLA) vėliavą. Ji – vieno didvyriškiausio ir skausmingiausio laikotarpio kelyje į laisvę priminimas. Vėliavoje įrašyti žodžiai: „Mano jėgos ir darbas Tėvynės laisvės garbei, LLA 1941“. Kitoje pusėje – Vytis, Gedimino stulpai, ąžuolo lapai. Žalia audeklo spalva reiškia gyvybę ir viltį. Raudona – didžiausią meilę, galinčią gyvybę už kitus atiduoti. Akivaizdu, kokias taurias vertybes prisiekė ginti po vėliava susitelkusi armija: Lietuvos laisvę, kalbą, tautos ženklus ir jos dvasios stiprybę.

Jubiliejinių šv. Kazimiero metų renginiai

Vilniaus Arkikatedroje pradėti jubiliejinių Šv. Kazimiero metų renginiai. Kairėje – kardinolas Audrys Juozas Bačkis, dešinėje – arkivyskupas Sigitas Tamkevičius Tomo Černiševo (ELTA) nuotrauka

Iškilmingomis šv. Mišiomis, kurias ketvirtadienį Vilniaus Arkikatedroje aukojo Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, pradėti Lietuvos globėjo šv. Kazimiero kanonizavimo ir pirmosios Šv. Kazimiero šventės Vilniuje 400 metų renginiai.

Jubiliejinių metų proga Šv. Kazimiero mauzoliejinėje koplyčioje saugomas sarkofagas su vienintelio kanonizuoto Lietuvos šventojo palaikais iki kovo 7 dienos buvo pagerbtas Arkikatedros centrinėje navoje. Šįmet sukanka penkiolika metų, kai Šventojo sarkofagas sugrąžintas į Vilniaus Arkikatedrą iš Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios, kurioje buvo saugomas nuo Katedros uždarymo 1953 metais.

Prasmingas savaitgalis

Tris savaitgalio dienas ūžavo šv. Kazimierui skirta mugė mieste prie Nevėžio upės krantų. Atgijo žiemos užliūliuotas ūkininkų turgus „Tau, žemdirby“. Šventinę mugės programą vedė panevėžiečiams pažįstamas sveiko gyvenimo būdo puoselėtojas Kazimieras Ilginis, kuris ir sniegu užverstame mieste sugeba važinėti dviračiu. Renginio dalyvius ir svečius gyva muzika ir daina linksmino Biržų rajono Šukionių kaimo kapela.

Tėvynainiais prisidengus

Petras KATINAS

Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministro pirmoji pavaduotoja Eleonora Mitrofanova Vladimiro Gulevičiaus (ELTA) nuotrauka

Tai, kad Rusijos diplomatai, užsienyje akredituoti žurnalistai, prekybos atstovybių darbuotojai beveik visi dirbo ir dirba KGB (dabar FST), niekam ne paslaptis. Dar B.Jelcino prezidentavimo laikais vienas SSRS naujienų agentūros „Novosti“ žurnalistas B.Konovalovas, dirbęs Londone, rašė, kad ta agentūra ir buvo įkurta kaip specialus KGB padalinys, o visi be išimties joje dirbantys žurnalistai yra KGB šnipai. Apie tai galėtų plačiau papasakoti ir žinomi sovietinės Lietuvos žurnalistai, dirbę agentūroje „Novosti“ ar po laikraščio „Selskaja žizn“ priedanga Jungtinėse Valstijose. Kitas dalykas, kuo labai domisi Rusijos žvalgyba, yra vadinamieji tėvynainiai – išeiviai ne tik iš Rusijos, bet ir buvusios Sovietų Sąjungos. Kiek jų dirba Maskvai, pardavinėdami juos priglaudusias šalis, niekas nežino. Tačiau manoma, kad mažiausiai kas dešimtas. Neatsitiktinai ilgametis KGB rezidentas užsienyje, dabartinis Rusijos prezidentas V.Putinas ėmė demonstruoti išskirtinį dėmesį užsienyje, ypač „artimajame“, gyvenantiems tėvynainiams.

Dviprasmiškos nuostatos

Petras KATINAS

Pagaliau grupė žinomų Lietuvos inteligentų, mokslininkų, meno ir literatūros pasaulio žmonių kreipėsi į premjerą A.Brazauską, ragindami jį principingiau ginti Lietuvos demokratiją. Kreipimasis visiškai suprantamas, nes nėra priimtina tai, kas vyksta Lietuvoje, kai Prezidentūroje susispietė žmonės, vadovaujami į įstatymus, Konstituciją nekreipiančio dėmesio bei sulaužiusio priesaiką Prezidento. Šviesuomenės atstovų kreipimesi į Premjerą tiesiog sakoma, kad „šiandien tiek vakarietiškai Lietuvos orientacijai, tiek krašto demokratijai ir nepriklausomybei yra iškilęs rimtas pavojus. Atkurta Lietuvos valstybė dar niekad nebuvo taip grėsmingai priartėjusi prie visiško teisinio nihilizmo ir anarchijos ribos“. Laiško Premjerui atstovai viliasi, kad A.Brazauskui ir jo vadovaujamos partijos nariams vis dėlto pakaks asmeninės atsakomybės, moralinės tvirtybės ir politinės valios teisinei valstybei apginti, kad jie imsis ryžtingų veiksmų ir užkirs kelią prasidėjusiai mūsų valstybės erozijai.