|
|
Kovo 11-oji lemtingos grėsmės
šešėlyje
Edmundas SIMANAITIS
Pirmųjų Antrosios Respublikos metinių proga tuometis
Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis iškilmingame parlamento
posėdyje kalbėjo: Peržengėme Rubikoną, nugarmėjo sutręšęs LSSR
tiltelis ir nebėra kelio atgal. Nežinojome tada ir dabar dar nežinome,
ar tai ne mirtininkų sprendimas, bet žinome, kad jis neatšaukiamas.
Niekas negali padaryti taip, kad to sprendimo nebūtų buvę ar kad
kiti žmonės mūsų vietoje gautų tautos įgaliojimus padaryti priešingą
sprendimą. Tą galutinai įtvirtino šių metų vasario devintoji, kai
Lietuva tiesiai, net ne per įgaliotus deputatus pasakė: taip,
nepriklausomybė.
|
|
|
Žvilgsnis už krizės ribų
Vilius BRAŽĖNAS
Nuo Seimo rinkimų rudenį daug priklausys, ar bus
išspręstos dabartinės mūsų krizės, ar iškils net naujų. Tikėkimės,
kad šviesios valstybinės ir politinės galvos laiku pastebės J.Borisovo
V.Uspaskich demagoginės politikos gniaužtų pavojų, nepriklausant
nuo to, kaip baigsis Prezidentūros krizė. Tad vargu ar tikslu jai
nukreipti visą mūsų dėmesį.
Gera, kad kai kurie politikai jau kalba apie šliaužiantį
V.Uspaskich planą, įgalinantį bet kurios valstybės mafijai nusipirkti
Lietuvos Seimą. Jau pradedant 2002 metų vasara bandžiau tuo klausimu
spaudyti aliarmo skambučius. Tada birželį Lietuvos aide pasirodė
(ne V.Uspaskich pasirašytas) straipsnis su antipartiniu planu pakeisti
Seimo rinkimų sistemą. (Vėliau paaiškėjo, kad tas planas puikiai
atitiko V.Uspaskich paskelbtą planą.) 2002 m. liepos 5 d. Lietuvos
aidas paskelbė mano straipsnį Mafijozų valdžios
projektas?
|
|
|
Pareiga valstybei
R.Pakso operetė vyksta daugelio žmonių abejingumo
valstybei fone. Dėl abejingumo kyla nežinojimas, o nežinančiųjų
niekuo nepagrįstos simpatijos ar antipatijos ir dėl to vyksta netikras
veiksmas, bet vis dėlto reginys.
Valstybė tai teisė. Bet ji paneigiama. Tai
demokratija, bet jos nereikia. Pagaliau tai yra laisvė.
O kaip pabandyti mums suprasti žmones, kuriems
viso to nereikia, ir dar įsitikinti, kad turime juos
suprasti?
|
|