Fotografijose nespalvotas Vilnius
|
Algimantas Kunčius
Tomo Černiševo
(ELTA) nuotrauka
|
Keturių dešimtmečių senumo Vilniaus vaizdai, užfiksuoti
vieno garsiausių lietuvių fotomenininkų, Nacionalinės premijos laureato
Algimanto Kunčiaus, pirmą kartą pristatomi Lietuvos nacionaliniame
muziejuje atidarytoje parodoje Fotografuota Vilniuje 1963-1970
m..
Nespalvotose A. Kunčiaus nuotraukose - to meto
apšiurusių, bet paslaptingų Vilniaus pastatų ir gatvių, panoraminių
vaizdų nuotraukos ir jų serijos, kurias autorius vadina komiksais.
Neretoje nuotraukoje - Vilniaus vaikai, senųjų gyventojų veidai,
į darbą senamiesčio gatvėmis skubantys vilniečiai, netikėtos žmonių
bendravimo situacijos.
Pasak fotografijos istorikų, daugiau Vilniaus
vaizdų yra padaręs tik prieškario fotografas Janas Bulhakas, tris
kartus perėjęs Vilnių skersai ir išilgai. Gyvasis fotografijos klasikas
A. Kunčius apsiriboja konkrečiu laiku ir erdve - senamiesčiu ir
miesto centru, sugebėdamas miestą matyti taip pat fundamentaliai,
kaip ir senieji Vilniaus fotografai.
Didžioji dalis parodoje pristatomų nuotraukų eksponuojama
pirmą kartą. Autorius džiaugiasi, pagaliau sulaukęs progos atspausdinti
seniai darytus negatyvus. Klasikiniu būdu šį darbą puikiai atliko
muziejaus darbuotojas Algirdas Juodis, parodą suprojektavo Gražina
Pajarskaitė.
Pasak A. Kunčiaus, atvykęs iš Kauno, Vilniuje
jis radęs pasakų labirintą. Čia eksponuojama tik nedidelė dalelė
to laiko pasižvalgymų po Vilnių, kasdien lekiant iš Kaštonų (tuometinės
Z. Angariečio) gatvelės į darbą Sereikiškių parke. Po teisės ir
muzikos studijų jaučiausi toks laisvas - daug fotografavau savaitraščiui
Literatūra ir menas, žurnalui Kultūros barai, tačiau fotožurnalistu
savęs nelaikau, - sakė A. Kunčius.
1998 metais už fotografijų ciklą Tolių vaizdai
A. Kunčius pelnė Nacionalinę premiją, o 2001 metais apdovanotas
Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu.
Per metus po kelias fotografijos parodas surengiantis
Nacionalinis muziejus nuo senosios fotografijos orientuojasi į XX
amžiaus kūrybą ir tikisi iš parodų darbų sukomplektuoti šio laikotarpio
muziejaus fondus. Pasak muziejaus direktorės Birutės Kulnytės, pokario
Vilniaus praktiškai nepažįstame, ypač jaunimui nežinoma šeštojo
septintojo dešimtmečių Lietuvos fotografija.
Pagal Eltą
© 2004 "XXI amžius"
|