Lietuviškos spaudos atgavimo šimtmetį pasitinkant
Iš Knygnešių sienelės istorijos
Kazys Blaževičius
|
J.Zikaras. Knygnešys
|
Bolševizmo nusikaltimai mūsų tautai neišmatuojami.
Tarptautiniame Vilniaus visuomeniniame tribunole (2000 m.) buvo
nustatyta, kad 456 tūkst. lietuvių tapo bolševikinio teroro aukomis,
350 tūkst. buvo įkalinta, ištremta, kas ketvirtas kalinys žuvo arba
buvo nužudytas. Vien tik Tuskulėnuose buvo nukankinti 706 patriotai.
Bolševikmečiu akiplėšiškai buvo klastojama istorija,
naikinamos knygos ir archyviniai dokumentai, grobstomos dvarų, bažnyčių
ir privačių asmenų kultūrinės, meninės, istorinės vertybės, naikinami
mūsų kraštą pasaulyje išgarsinę pakelių kryžiai, rūpintojėliai,
koplytstulpiai, kelis kartus buldozeriais buvo griaunamas Kryžių
kalnas ir t.t. Ypač aršiai buvo naikinami Pirmosios Lietuvos Respublikos
laikais pastatyti istoriniai paminklai.
Po šimtametės carinės vergijos iš nebūties atgimusi
tauta, Pirmojo pasaulinio karo nepaprastai nualinta, rado savyje
dvasinių jėgų ir materialinių galių 1936 metais laikinojoje sostinėje
Kaune pastatyti europinės architektūros standartus atitikusį Vytauto
Didžiojo karo muziejaus ansamblį ir įrengti Knygnešių sodelį. Kiekvienam
doram lietuviui Knygnešių sodelis tapo šventa vieta, nes čia yra
labai prasmingi paminklai. Tai Sėjėjas (B.Bučas) gimtojo žodžio
sergėtojui, Knygnešys (J.Zikaras) legendinės knygnešių gadynės
herojui, Lietuvos mokykla (Petras Rimša, paminklas pastatytas
1994 m.) daraktorystės epochą įamžinantis, ir Knygnešių sienelė
(sunaikintos sienelės autorius K.Reisonas, atstatytas L.Dringelio)
žymiausių knygnešių garbei. Knygnešių sodelis buvo ir liko tautos
pagarbos ženklas gimtojo žodžio ir rašto gynėjams, knygomis gynusiems
nuo caro Tėvynę.
1940 m. gegužės 2 d. Dr. J.Basanavičiaus karo
ligoninėje, gen. V.Nagio-Nagevičiaus kabinete, įvyko pasitarimas,
kuriame buvo svarstoma, kurių knygnešių atminimą reikėtų įamžinti
numatytoje statyti Knygnešių sienelėje. Pasitarime dalyvavo gen.
J.Bulota, prof. V.Biržiška, kan. P.Dogelis ir dim. mjr. P.Ruseckas.
Pirmininkavo gen. V.Nagius-Nagevičius. Buvo nutarta atrinkti šimtą
knygnešystės gadynėje labiausiai pasižymėjusių knygnešių ir suskirstyti
juos į tris grupes: sunkiai nukentėjusių aktyviausių knygų skleidimo
organizatorių ir labiausiai pasižymėjusių knygnešių. Kandidatus
atrinkti buvo pavesta prof. V.Biržiškai ir P.Ruseckui.
1940 m. gegužės 12 d. prof. V.Biržiška ir P.Ruseckas,
vadovaudamiesi principu, kad Knygnešių sienelėje būtų atstovaujama
visoms tautos socialinėms grupėms ir profesijoms, iš žinomiausių
knygnešių į numatytas grupes atrinko šimtą kandidatų. Kartu buvo
nutarta Knygnešių sienelėje įrašyti Petro Vaičiūno ketureilį:
Čia vienas tik šimtas įamžintas mūsų,
Kur gimtąjį raštą gabeno iš Prūsų,
O buvo ne šimtas, bet tūkstančiai šimtas,
Kur knygomis gynė nuo caro Tėvynę.
Pirmoje ir trečioje grupėse įrašyta po 33 pavardes,
antroje 34.
I lenta
Sunkiai nukentėję
knygnešiai
Akelaitis Juozas, ūkininkas
Baltūsis Motiejus, knygrišys
Bankaitė Magdė, mokytoja
Baranauskas Juozas, ūkininkas
Baranauskas Jurgis, ūkininkas
Bitaitis Ignas, raštininkas
Brundza Antanas, kunigas
Bubėnas Domas, ūkininkas
Butkevičius Pranas, kunigas
Čėsna Jonas, ūkininkas
Eitutavičius Kazys, kunigas
Juška Vincas, darbininkas
Juškys Pranas, darbininkas
Kancleris Juozas, darbininkas
Kasputis Juozas, kurpius
Kaziliauskas Motiejus, kunigas
Ladukas Adomas, ūkininkas
Laurinavičiūtė Karolina, padienininkė
Lietuvninkas Jurgis, vežėjas
Lietuvninkienė Petronėlė
Luobikis Jonas, zakristijonas
Markevičius Vincas, ūkininkas
Matulaitis Andrius, ūkininkas
Matulaitis Petras, gydytojas
Norkus Juozas, ūkininkas
Norvaišas Vincas, kunigas
Rimša Juozas, ūkininkas
Sakalauskas Juozas, darbininkas
Straupas Pranas, kunigas
Strimaitis Juozas, darbininkas
Survila Martynas, ūkininkas
Ūdra Kazys, ūkininkas
Vaineikis Vladas, gydytojas
II lenta
Pasižymėję knygų
skleidimo organizatoriai
Ambrozaitis Jonas, prekybininkas
Bagdonas Juozas, gydytojas
Baltrušaitis Antanas, darbininkas
Bizauskas Antanas, kunigas
Bortkevičienė Felicija
Burba Jonas, kunigas
Didžiulis Stanislovas, ūkininkas
Dogelis Povilas, kunigas
Gimžauskas Silvestras, kunigas
Grinevičius Adomas, kunigas
Grinius Kazys, gydytojas
Jagminas Kostas, kunigas
Jakubėnas Povilas, kunigas
Jankus Martynas, ūkininkas
Janulaitis Augustinas, studentas
Kriaučiūnas Petras, mokytojas
Kudirka Vincas, gydytojas
Kumetis Jonas, vargonininkas
Lapinas Jurgis, ūkininkas
Lelis Felicijonas, ūkininkas
Mačys Jonas, valdininkas
Medeikis Juozas, ūkininkas
Mikolainis Petras, žurnalistas
Miliauskas Juozas, valdininkas
Petkevičaitė Gabrielė, rašytoja
Povylius Antanas, ūkininkas
Putvinskis Vladas, dvarininkas
Sederavičius Martynas, kunigas
Tumas Juozas, kunigas
Valančius Motiejus, vyskupas
Vileišis Petras, inžinierius
Višinskis Povilas, publicistas
Vytartas Antanas, kunigas
Zauniūtė Morta, ūkininkė
III lenta
Labai pasižymėję
knygnešiai
Angrabaitis Juozas, korektorius
Balčius Jonas, darbininkas
Baranauskas Augustas, vargonininkas
Barysas Kazys, ūkininkas
Bataitis Antanas, knygrišys
Bielinis Jurgis, ūkininkas
Cicėnas Mykolas, ūkininkas
Dalbokas Jeronimas, siuvėjas
Eimaitis Motiejus, mažažemis
Gudaitis Antanas, valdininkas
Gudas Jurgis, siuvėjas
Gumbelevičius Kazys, škaplierininkas
Kačergius Juozas, ūkininkas
Lapinskas Ignas, ūkininkas
Ložinskis Juozas, mažažemis
Maldžius Juozas, darbininkas
Milašiūnas Juozas, ūkininkas
Narkevičius Kostas, mažažemis
Navickas Juozas, amatininkas
Neteckis Stasys, škaplierininkas
Petravičius Feliksas, tarnas
Rucevičius Antanas, mokinys
Slančiauskas Matas, siuvėjas
Stakauskas Pranas, darbininkas
Stakelė Stasys, kunigas
Stiklius Kostas, darbininkas
Šėmbelis Petras, ūkininkas
Šilgalis Antanas, ūkininkas
Šlekys Vincas, ūkininkas
Šmulkštys Juozas, kunigas
Tautavičius Feliksas, ūkininkas
Verbyla Andrius, knygrišys
Zigmantaitė Agota, darbininkė
Pagal socialines grupes ir profesijas įrašytieji
pasiskirstę taip: ūkininkų 29, kunigų 18, darbininkų 11, gydytojų
penki, knygrišių, valdininkų, siuvėjų, mažažemių po tris, mokytojų,
vargonininkų, škaplierininkų ir be profesijos po du ir po vieną
vyskupą, dvarininką, raštininką, kurpių, padienininką, vežėją, zakristijoną,
prekybininką, studentą, žurnalistą, rašytoją, inžinierių, publicistą,
korektorių, amatininką, tarną ir mokinį.
Manoma, kad Knygnešių sienelė buvo baigta statyti
1940 metų liepą. Yra duomenų, įrodančių, kad sunaikinta 1950 metais.
Kultūrologė Birutė Fedaravičienė yra užrašiusi parodymus trijų asmenų,
kurie 1950 metais Drobės ir Švenčionių gatvių grindinyje, parengtame
asfaltuoti, yra matę Knygnešių sienelės nuolaužas (parodymai saugomi
Knygnešio draugijos Kauno skyriaus archyve).
Totalinio istorinių ir kultūrinių paminklų naikinimo
metu Knygnešių sodelyje išliko Sėjėjas ir Knygnešys. Mankurtai,
matyt, nesuprato, kokią svarbią reikšmę tautos gyvastį išsaugant
turėjo gimtojo žodžio ir rašto sergėtojai ir gynėjai.
Ar reikėjo tautai brangius paminklus naikinti?
Tai, kad Rygoje išliko ir kiti paminklai, rodo, jog paminklai Lietuvoje
buvo naikinami A.Sniečkaus nurodymu. Juk A.Sniečkaus iniciatyva
daugeliui tremtinių ir politinių kalinių nebuvo leidžiama grįžti
į tėvynę. Tokie žmonės prieglobstį rasdavo Latvijoje, Karaliaučiaus
srityje, Baltarusijoje ir kitur. Tik ne Lietuvoje! Todėl A.Sniečkus
pelnytai yra laikomas didžiausiu politiniu nusikaltėliu tautos istorijoje.
Atstatant Knygnešių sienelę, buvo nuspręsta patikslinti
kai kurias pavardes, sunorminti jų rašybą. Tą darbą atliko prof.
V.Merkio (Lietuvos istorijos institutas) vadovaujama komisija, į
kurią įėjo: dr. Irena Kubilienė (Lietuvos kultūros fondo Knygnešio
draugijos pirmininkė), dr. Vitalija Macijauskienė (Lietuvos kultūros
fondo valdybos ir Knygnešio draugijos narė), Antanas Stravinskas
(Kraštotyros draugija) ir Benjaminas Kaluškevičius (Lietuvos archyvų
biblioteka).
Tvarkant bolševikų nuniokotą Vytauto Didžiojo
karo muziejaus kompleksą, 1994 m. gegužės 7 d. buvo atidengta skulptūra
Lietuvos mokykla 1884-1904, o 1997 m. birželio 7 d. Knygnešių
sienelė. Taip buvo užbaigti pasaulyje analogų neturinčio Knygnešių
sodelio tvarkymo darbai.
Gegužės 7 dieną minėsime lietuviško spausdinto
žodžio lotyniškais rašmenimis draudimo panaikinimo šimtmetį. Tą
dieną bus proga apmąstyti mūsų tautos nueitą kelią nuo Lietuvos
ir Lenkijos valstybės galutinio žlugimo 1795 metais iki 1990 m.
kovo 11-osios. Tame kelyje būta maištingų sukilimų, visatautinės
kovos už gimtąjį žodį ir raštą, pirmojo tautinio atgimimo, atvedusio
į išsvajotą 1918 m. vasario 16-ąją. Vėliau sunkus, bet kūrybingas
naujųjų laikų moderniosios lietuvių tautos formavimosi laikotarpis,
pristabdytas dviejų bolševikinių ir vienos hitlerinės okupacijų.
Toje nykioje naktyje buvo herojiškas partizaninis karas, antroji
knygnešystės gadynė Vakarų pasaulį nustebinęs Lietuvos Katalikų
Bažnyčios kronikos fenomenas, Sąjūdžio vadovautas audringas antrasis
tautinis atgimimas, įspūdingas Baltijos kelias ir lemtingoji 1990
m. kovo 11-oji. Mūsų tautos istorija patvirtino teiginį, jog, jei
žūva valstybė, ji gali atgimti; jei žūsta tauta, ji žūsta amžiams.
Tad neleiskime žūti gimtajai kalbai svarbiausiam tautos gyvasties
garantui.
© 2004 "XXI amžius"
|