Atnaujintas 2004 m. kovo 10 d.
Nr.20
(1223)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Lietuviškos spaudos atgavimo šimtmetį pasitinkant

Iš Knygnešių sienelės istorijos

Kazys Blaževičius

J.Zikaras. „Knygnešys“

Bolševizmo nusikaltimai mūsų tautai neišmatuojami. Tarptautiniame Vilniaus visuomeniniame tribunole (2000 m.) buvo nustatyta, kad 456 tūkst. lietuvių tapo bolševikinio teroro aukomis, 350 tūkst. buvo įkalinta, ištremta, kas ketvirtas kalinys žuvo arba buvo nužudytas. Vien tik Tuskulėnuose buvo nukankinti 706 patriotai.

Bolševikmečiu akiplėšiškai buvo klastojama istorija, naikinamos knygos ir archyviniai dokumentai, grobstomos dvarų, bažnyčių ir privačių asmenų kultūrinės, meninės, istorinės vertybės, naikinami mūsų kraštą pasaulyje išgarsinę pakelių kryžiai, rūpintojėliai, koplytstulpiai, kelis kartus buldozeriais buvo griaunamas Kryžių kalnas ir t.t. Ypač aršiai buvo naikinami Pirmosios Lietuvos Respublikos laikais pastatyti istoriniai paminklai.

Po šimtametės carinės vergijos iš nebūties atgimusi tauta, Pirmojo pasaulinio karo nepaprastai nualinta, rado savyje dvasinių jėgų ir materialinių galių 1936 metais laikinojoje sostinėje Kaune pastatyti europinės architektūros standartus atitikusį Vytauto Didžiojo karo muziejaus ansamblį ir įrengti Knygnešių sodelį. Kiekvienam doram lietuviui Knygnešių sodelis tapo šventa vieta, nes čia yra labai prasmingi paminklai. Tai „Sėjėjas“ (B.Bučas) – gimtojo žodžio sergėtojui, „Knygnešys“ (J.Zikaras) – legendinės knygnešių gadynės herojui, „Lietuvos mokykla“ (Petras Rimša, paminklas pastatytas 1994 m.) – daraktorystės epochą įamžinantis, ir Knygnešių sienelė (sunaikintos sienelės autorius K.Reisonas, atstatytas L.Dringelio) – žymiausių knygnešių garbei. Knygnešių sodelis buvo ir liko tautos pagarbos ženklas gimtojo žodžio ir rašto gynėjams, „knygomis gynusiems nuo caro Tėvynę“.

1940 m. gegužės 2 d. Dr. J.Basanavičiaus karo ligoninėje, gen. V.Nagio-Nagevičiaus kabinete, įvyko pasitarimas, kuriame buvo svarstoma, kurių knygnešių atminimą reikėtų įamžinti numatytoje statyti Knygnešių sienelėje. Pasitarime dalyvavo gen. J.Bulota, prof. V.Biržiška, kan. P.Dogelis ir dim. mjr. P.Ruseckas. Pirmininkavo gen. V.Nagius-Nagevičius. Buvo nutarta atrinkti šimtą knygnešystės gadynėje labiausiai pasižymėjusių knygnešių ir suskirstyti juos į tris grupes: sunkiai nukentėjusių aktyviausių knygų skleidimo organizatorių ir labiausiai pasižymėjusių knygnešių. Kandidatus atrinkti buvo pavesta prof. V.Biržiškai ir P.Ruseckui.

1940 m. gegužės 12 d. prof. V.Biržiška ir P.Ruseckas, vadovaudamiesi principu, kad Knygnešių sienelėje būtų atstovaujama visoms tautos socialinėms grupėms ir profesijoms, iš žinomiausių knygnešių į numatytas grupes atrinko šimtą kandidatų. Kartu buvo nutarta Knygnešių sienelėje įrašyti Petro Vaičiūno ketureilį:

Čia vienas tik šimtas įamžintas mūsų,
Kur gimtąjį raštą gabeno iš Prūsų,
O buvo ne šimtas, bet tūkstančiai šimtas,
Kur knygomis gynė nuo caro Tėvynę.

Pirmoje ir trečioje grupėse įrašyta po 33 pavardes, antroje – 34.

I lenta

    Sunkiai nukentėję knygnešiai
Akelaitis Juozas, ūkininkas
Baltūsis Motiejus, knygrišys
Bankaitė Magdė, mokytoja
Baranauskas Juozas, ūkininkas
Baranauskas Jurgis, ūkininkas
Bitaitis Ignas, raštininkas
Brundza Antanas, kunigas
Bubėnas Domas, ūkininkas
Butkevičius Pranas, kunigas
Čėsna Jonas, ūkininkas
Eitutavičius Kazys, kunigas
Juška Vincas, darbininkas
Juškys Pranas, darbininkas
Kancleris Juozas, darbininkas
Kasputis Juozas, kurpius
Kaziliauskas Motiejus, kunigas
Ladukas Adomas, ūkininkas
Laurinavičiūtė Karolina, padienininkė
Lietuvninkas Jurgis, vežėjas
Lietuvninkienė Petronėlė
Luobikis Jonas, zakristijonas
Markevičius Vincas, ūkininkas
Matulaitis Andrius, ūkininkas
Matulaitis Petras, gydytojas
Norkus Juozas, ūkininkas
Norvaišas Vincas, kunigas
Rimša Juozas, ūkininkas
Sakalauskas Juozas, darbininkas
Straupas Pranas, kunigas
Strimaitis Juozas, darbininkas
Survila Martynas, ūkininkas
Ūdra Kazys, ūkininkas
Vaineikis Vladas, gydytojas

II lenta

    Pasižymėję knygų
skleidimo organizatoriai
Ambrozaitis Jonas, prekybininkas
Bagdonas Juozas, gydytojas
Baltrušaitis Antanas, darbininkas
Bizauskas Antanas, kunigas
Bortkevičienė Felicija
Burba Jonas, kunigas
Didžiulis Stanislovas, ūkininkas
Dogelis Povilas, kunigas
Gimžauskas Silvestras, kunigas
Grinevičius Adomas, kunigas
Grinius Kazys, gydytojas
Jagminas Kostas, kunigas
Jakubėnas Povilas, kunigas
Jankus Martynas, ūkininkas
Janulaitis Augustinas, studentas
Kriaučiūnas Petras, mokytojas
Kudirka Vincas, gydytojas
Kumetis Jonas, vargonininkas
Lapinas Jurgis, ūkininkas
Lelis Felicijonas, ūkininkas
Mačys Jonas, valdininkas
Medeikis Juozas, ūkininkas
Mikolainis Petras, žurnalistas
Miliauskas Juozas, valdininkas
Petkevičaitė Gabrielė, rašytoja
Povylius Antanas, ūkininkas
Putvinskis Vladas, dvarininkas
Sederavičius Martynas, kunigas
Tumas Juozas, kunigas
Valančius Motiejus, vyskupas
Vileišis Petras, inžinierius
Višinskis Povilas, publicistas
Vytartas Antanas, kunigas
Zauniūtė Morta, ūkininkė

III lenta

    Labai pasižymėję knygnešiai
Angrabaitis Juozas, korektorius
Balčius Jonas, darbininkas
Baranauskas Augustas, vargonininkas
Barysas Kazys, ūkininkas
Bataitis Antanas, knygrišys
Bielinis Jurgis, ūkininkas
Cicėnas Mykolas, ūkininkas
Dalbokas Jeronimas, siuvėjas
Eimaitis Motiejus, mažažemis
Gudaitis Antanas, valdininkas
Gudas Jurgis, siuvėjas
Gumbelevičius Kazys, škaplierininkas
Kačergius Juozas, ūkininkas
Lapinskas Ignas, ūkininkas
Ložinskis Juozas, mažažemis
Maldžius Juozas, darbininkas
Milašiūnas Juozas, ūkininkas
Narkevičius Kostas, mažažemis
Navickas Juozas, amatininkas
Neteckis Stasys, škaplierininkas
Petravičius Feliksas, tarnas
Rucevičius Antanas, mokinys
Slančiauskas Matas, siuvėjas
Stakauskas Pranas, darbininkas
Stakelė Stasys, kunigas
Stiklius Kostas, darbininkas
Šėmbelis Petras, ūkininkas
Šilgalis Antanas, ūkininkas
Šlekys Vincas, ūkininkas
Šmulkštys Juozas, kunigas
Tautavičius Feliksas, ūkininkas
Verbyla Andrius, knygrišys
Zigmantaitė Agota, darbininkė

Pagal socialines grupes ir profesijas įrašytieji pasiskirstę taip: ūkininkų – 29, kunigų – 18, darbininkų – 11, gydytojų – penki, knygrišių, valdininkų, siuvėjų, mažažemių – po tris, mokytojų, vargonininkų, škaplierininkų ir be profesijos – po du ir po vieną vyskupą, dvarininką, raštininką, kurpių, padienininką, vežėją, zakristijoną, prekybininką, studentą, žurnalistą, rašytoją, inžinierių, publicistą, korektorių, amatininką, tarną ir mokinį.

Manoma, kad Knygnešių sienelė buvo baigta statyti 1940 metų liepą. Yra duomenų, įrodančių, kad sunaikinta 1950 metais. Kultūrologė Birutė Fedaravičienė yra užrašiusi parodymus trijų asmenų, kurie 1950 metais Drobės ir Švenčionių gatvių grindinyje, parengtame asfaltuoti, yra matę Knygnešių sienelės nuolaužas (parodymai saugomi Knygnešio draugijos Kauno skyriaus archyve).

Totalinio istorinių ir kultūrinių paminklų naikinimo metu Knygnešių sodelyje išliko „Sėjėjas“ ir „Knygnešys“. Mankurtai, matyt, nesuprato, kokią svarbią reikšmę tautos gyvastį išsaugant turėjo gimtojo žodžio ir rašto sergėtojai ir gynėjai.

Ar reikėjo tautai brangius paminklus naikinti? Tai, kad Rygoje išliko ir kiti paminklai, rodo, jog paminklai Lietuvoje buvo naikinami A.Sniečkaus nurodymu. Juk A.Sniečkaus iniciatyva daugeliui tremtinių ir politinių kalinių nebuvo leidžiama grįžti į tėvynę. Tokie žmonės prieglobstį rasdavo Latvijoje, Karaliaučiaus srityje, Baltarusijoje ir kitur. Tik ne Lietuvoje! Todėl A.Sniečkus pelnytai yra laikomas didžiausiu politiniu nusikaltėliu tautos istorijoje.

Atstatant Knygnešių sienelę, buvo nuspręsta patikslinti kai kurias pavardes, sunorminti jų rašybą. Tą darbą atliko prof. V.Merkio (Lietuvos istorijos institutas) vadovaujama komisija, į kurią įėjo: dr. Irena Kubilienė (Lietuvos kultūros fondo Knygnešio draugijos pirmininkė), dr. Vitalija Macijauskienė (Lietuvos kultūros fondo valdybos ir Knygnešio draugijos narė), Antanas Stravinskas (Kraštotyros draugija) ir Benjaminas Kaluškevičius (Lietuvos archyvų biblioteka).

Tvarkant bolševikų nuniokotą Vytauto Didžiojo karo muziejaus kompleksą, 1994 m. gegužės 7 d. buvo atidengta skulptūra „Lietuvos mokykla 1884-1904“, o 1997 m. birželio 7 d. – Knygnešių sienelė. Taip buvo užbaigti pasaulyje analogų neturinčio Knygnešių sodelio tvarkymo darbai.

Gegužės 7 dieną minėsime lietuviško spausdinto žodžio lotyniškais rašmenimis draudimo panaikinimo šimtmetį. Tą dieną bus proga apmąstyti mūsų tautos nueitą kelią nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybės galutinio žlugimo 1795 metais iki 1990 m. kovo 11-osios. Tame kelyje būta maištingų sukilimų, visatautinės kovos už gimtąjį žodį ir raštą, pirmojo tautinio atgimimo, atvedusio į išsvajotą 1918 m. vasario 16-ąją. Vėliau – sunkus, bet kūrybingas naujųjų laikų moderniosios lietuvių tautos formavimosi laikotarpis, pristabdytas dviejų bolševikinių ir vienos hitlerinės okupacijų. Toje nykioje naktyje buvo herojiškas partizaninis karas, antroji knygnešystės gadynė – Vakarų pasaulį nustebinęs „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ fenomenas, Sąjūdžio vadovautas audringas antrasis tautinis atgimimas, įspūdingas Baltijos kelias ir lemtingoji 1990 m. kovo 11-oji. Mūsų tautos istorija patvirtino teiginį, jog, jei žūva valstybė, ji gali atgimti; jei žūsta tauta, ji žūsta amžiams. Tad neleiskime žūti gimtajai kalbai – svarbiausiam tautos gyvasties garantui.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija