Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir visuomenė
Susitikimai
Kultūra
Parodos
Darbai
Literatūra
Atmintis
Žvilgsnis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Istorijos vingiai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Tas šventas žodis – laisvė

Živilė BALTĖ

LLA vėliavą šventina kun. Mindaugas Martinaitis Kęstučio Kasparo nuotrauka

Minėdami Kovo 11-ąją galime didžiuotis tarp kitų nepriklausomybės kovas ženklinančių atkurtų vėliavų matydami ir atkurtąją Lietuvos laisvės armijos (LLA) vėliavą. Ji – vieno didvyriškiausio ir skausmingiausio laikotarpio kelyje į laisvę priminimas. Vėliavoje įrašyti žodžiai: „Mano jėgos ir darbas Tėvynės laisvės garbei, LLA 1941“. Kitoje pusėje – Vytis, Gedimino stulpai, ąžuolo lapai. Žalia audeklo spalva reiškia gyvybę ir viltį. Raudona – didžiausią meilę, galinčią gyvybę už kitus atiduoti. Akivaizdu, kokias taurias vertybes prisiekė ginti po vėliava susitelkusi armija: Lietuvos laisvę, kalbą, tautos ženklus ir jos dvasios stiprybę.

Atkurtoji LLA vėliava buvo iškilmingai pašventinta Kaune, istorinėje LR Prezidentūroje, 2003 m. gruodžio 19 d., minint LLA įkūrėjo Kazio Veverskio (1913-1944) gimimo 90-ąsias metines. Vėliavą pašventino Garliavos Švč. Trejybės bažnyčios vikaras kun. Mindaugas Martinaitis. Jo palaiminimas sujungė ne tik žuvusius karius, bet ir persekiojimų, kankinimų, kalėjimų pragarus iškentusius kovotojus bei jų šeimų narius. Istorija nesuskaičiuos našlių ir našlaičių pralietų ašarų, visų nežinomų Lietuvos kankinių ir šventųjų. Tylos minute buvo pagerbti visi, žuvę už Lietuvos laisvę.

Apie K.Veverskį ir LLA reikšmę mūsų kelyje į laisvę kalbėjo Tremties ir rezistencijos muziejaus direktorius istorikas Kęstutis Kasparas. Kazys Veverskis gimė Kauno aps., Veliuonos vls. Kalvių kaime. Mokėsi Kauno „Aušros“ gimnazijoje, Karo mokykloje, studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete, pirmininkavo studentų ateitininkų korporacijai „Kęstutis“. Jo įkurta Lietuvos laisvės armija buvo svarbiausia 1941-1946 metais karinė–politinė pasipriešinimo organizacija, o pats pasipriešinimas, arba rezistencija, – savarankiška Lietuvos gyventojų kova.

Tai kova už valstybinės nepriklausomybės atkūrimą, už lietuvių tautos laisvę prieš nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos įvykdytą agresiją ir okupaciją. LLA aiškiai suformavo nevienadienį tikslą, nukreiptą į ateitį, sudarė branduolį, apie kurį telkėsi visi tie, kas norėjo ar buvo priversti priešintis. LLA vado priesakas rodo aukštus moralinius reikalavimus: „Tėvynės laisvės ir nepriklausomybės idėjos nedrįsiu pats ir neleisiu kitiems išmainyti į laikinus asmeninius ir grupinius laimėjimus“. LLA Lietuvos laisvės idėjos nesutepė. Kartu su kitomis organizacijomis ji 1946 metais sudarė vieningą bendrą Pasipriešinimo organizaciją.

1997-aisiais K.Veverskis (po mirties) apdovanotas Vyčio kryžiaus I laipsnio ordinu. 1998 metais jam suteiktas brigados generolo laipsnis. Laisvės kovotojų garbei pastatyti paminklai, išleistos knygos. „Tačiau ne laipsniai yra svarbiausia. Žmonių apdovanojimai yra trumpaamžiai. K.Veverskis, jo broliai ir bendražygiai yra apdovanoti žymiai daugiau. Jie apdovanoti amžinu nemarumu. Šie amžinybės kariai, reikalui esant, ateis iš nakties ir pasakys: „Prisiartino akimirka, kai tylus ir nepastebimas patriotizmas turi peraugti į pasiaukojimą Laisvės idėjai, net gyvybės kaina“. Taip Lietuva per savo Amžinybės karius kviečia savo sūnus ir dukteris į Laisvę, juos rikiuoja kovos rikiuote. Laisvės idėja amžina ir tik dėl jos, joje yra visavertis gyvenimas“, - giliamintėmis įžvalgomis dalijosi K.Kasparas.

Iškilmėse dalyvavo ir „Tautišką giesmę“ giedojo LLA, LLKS, LAKS, LKKSS, DLK Birutės KŠMS nariai, Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikai, Kauno įgulos karininkai. Šventinio vakaro vedėjui LKKSS Kauno apskrities pirmininkui istorikui Algiui Markūnui pakvietus, vėliavos atkūrimo aktą pasirašė garbingi svečiai, kariai savanoriai: LKKSS pirmininkas dim.kpt. Algis Petrusevičius, LLKS štabo viršininkas Vytautas Balsys, LPKTS valdybos pirmininkas dim. kpt. Antanas Lukša, LLA karys – dim.mjr. Aleksandras Veverskis, vėliavos atkūrimo pagrindinis sumanytojas – LLA ryšininkas Andrius Rondomanskis, Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkas mjr. Gediminas Reutas. Padėkos raštas įteiktas 1941 metų sukilimo vadui Alfonsui Žaldokui. Garbingo 80 metų jubiliejaus proga pasveikintas dim. mjr. Aleksandras V., kurio deklamuojami eilėraščiai sujaudino šventės dalyvius, tarsi priartino anų jaunystės dienų karžygišką pakilią dvasią. Gražų koncertą dovanojo Juozo Gruodžio konservatorijos studentės.

Šią iškilmingą šventę padėjo surengti LKKSS Kauno apskrities skyrius, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Kauno įgulos karininkų ramovė, Kauno miesto savivaldybė. Visiems nuoširdžiai dėkojo LLA vėliavos sumanytoja ir šventės įkvėpėja birutietė Janina Veverskienė.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas patvirtina: nors LLA kovą pralaimėjo, tačiau nebuvo nugalėta. Ką paveldėjome kovose dėl laisvės? Ryžtą, atsparumą, aukos dvasią, atsakomybę, Tėvynės meilę. Tą stebuklą, kuris gyvas mūsų kraujyje, perduodamas iš lūpų į lūpas, iš širdies į širdį – Lietuvos trispalvę – tikėjimo, vilties ir meilės – vėliavą, laisvės kovotojų gintą, saugotą ir perduotą iš rankų į rankas; laisvę – kaip galimybę augti ir kurti. Pasak Antano Maceinos, „kūryba ir laisvė surištos savo esme“. Jos – amžinos, kaip Dievo skirtos vertybės mūsų dvasiai atsiskleisti.

© 2004 "XXI amžius"