Atnaujintas 2004 m. kovo 10 d.
Nr.20
(1223)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Bolševizmas ir jo pasekmės?

Atsakingi bolševikų agitatoriai „raudonieji profesoriai“ pabrėžia, kad marksizmas-leninizmas-stalinizmas esąs visų mokslų pagrindas. Tai yra grynas melas. Bolševizmas visą laiką nuo Vakarų Europos atsilikdavo vidutiniškai 100 metų. Kurie ėmė pavyzdį iš Europos, tie buvo vienu mostu nušluoti nuo žemės paviršiaus, Leninui apšaukus juos kontrrevoliucionieriais, net valstybės bei liaudies išdavikais. Tam juodam darbui įrankis buvo čekistai.

Reikia sutikti, kad bolševikų vadovai buvo be galo gudrūs ir sukčiai, nors skelbė, kad liaudis turi valdyti šalį. Bet valdyti buvo skiriami „išmokslinti“ vyrai. Tiems, kurie valdė šalį, buvo skiriamos įvairios privilegijos, premijos, net iki 100 tūkst. rublių, o algos propagandos tikslais buvo mažos. Ypač buvo globojami žurnalistai, rašytojai, žinant, kad jie yra puikūs agitatoriai ir propagandininkai.

Ar pagalvojo kada bolševizmo fanatikai, kad nei Marksas, nei Engelsas, nei Leninas, nei pagaliau Stalinas bei kiti niekad nebuvo darbininkai ir juodu darbu nėra uždirbę duonos? Kas gerai galvoja ir įsigilina į tos struktūros pasekmes, tas, manau, supranta, prie ko privedė bolševizmas Rusiją ir kitas bolševizmo pavergtas valstybes: prie bado ir skurdo!

Bolševikai, vos tik 1940 metais užgrobę Lietuvą, tuojau ėmėsi daryti „nepavojingais“ visus aktyvesnius lietuvius, kurie galėtų vienokiu ar kitokiu būdu pasipriešinti bolševikų siautėjimui Lietuvoje.

1940 m. liepos 7 d., vos tris savaites pašeimininkavęs, bolševikų saugumo departamento direktorius A.Sniečkus patvirtino bolševikinės saugumo policijos viršininko Zdanavičiaus parengtą visų politinių partijų „vadovaujančio sąstato“ likvidavimo planą. Čia pateikiame visą to plano tekstą.

Visiškai slaptai.

Patvirtinta:

Valst. Saug. Departamento

Direktorius (parašas) A.Sniečkus

1940 m. liepos 7 d.

Priešvalstybinių partijų: tautininkų, voldemarininkų, liaudininkų, krikščionių-demokratų, eserų, šaulių ir kt. vadovaujančio sąstato likvidacijos paruošiamųjų darbų ir operatyvinės likvidacijos

PLANAS

Apygardų viršininkų pasitarime numatyti, ką iš areštuotų čia pat po operacijos reikia išsiųsti į Kauną ir Vilnių.

Vykdytojas Sniečkus

Sąrašyje su tuo, kad yra galima, kad asmenys, kuriuos yra numatyta areštuoti arba kurie dar neįėjo į sąrašą, norės pereiti valstybės sieną, susikalbėti su pasienio kariuomene dėl apsaugos sustiprinimo nuo liepos 9 d. ir dėl sienos uždarymo nuo liepos 11 iki 16 d.

Vykdytojas Sniečkus

Iš lenkų pabėgėlių tarpo areštuotinų asmenų izoliacijos operaciją pradėti liepos 8 d. Visus operatyvinius darbininkus ir policininkus, kurie dalyvaus operacijos pravedime, apginkluoti šaunamais ginklais. Nemokantiems jais naudotis, organizuoti specialius užsiėmimus, po 2 akademines valandas su išvykimu į poligoną.

Vykdytojas Zdanavičius

Šis planas turi būti vykdomas nenukrypstant ir neatsikalbinėjant, nors atskiri punktai, atsižvelgiant į aplinkybes, direktoriaus arba jo pavaduotojo, gali būti pakeisti ar papildyti.

1940 m. liepos 7 d.

VSP viršininkas Zdanavičius

Šis dokumentas atskleidžia tikruosius bolševikų užmojus lietuvių atžvilgiu. Nesunku pastebėti, kad Lietuvos užgrobikai buvo pasiryžę lietuvius padaryti ne tik vergais, bet ir juos išnaikinti. Ir kas labiausiai krinta į akis – okupantai darė tą juodą savo darbą vietinių bolševikų rankomis. Jeigu ne karas, tai tikrai lietuvių būtų buvę išnaikinta apie 70 proc. (Medžiaga paimta iš leidinio: Vladas Radzevičius. „Lietuvos archyvas. Bolševizmo metai“. Kaunas, 1942. P.13-16.)

Parengė Antanas Šimėnas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija