|
Kregždutę reikia gelbėti
Neseniai sunegalavau ir teko apsilankyti poliklinikoje.
Rūpestingai mane apžiūrėjusi, gydytoja pradėjo rašyti vaistų receptą.
Paaiškėjo, kad už vaistus teks mokėti visą kainą, nes Ligonių kasa
jų nekompensuoja. Pasak medikės, susidarė kurioziška situacija:
žmonėms, mokantiems mokesčius, turintiems sveikatos draudimo pažymėjimus,
dažnai už vaistus reikia mokėti visą kainą. Tuo tarpu visokiems
gėjams, sergantiems AIDS, abortus pasiryžusioms daryti moterims
skiriamas pernelyg didelis dėmesys, žadamos privilegijos ir pan.
Mūsų valstybėje pinigai mėtomi į kairę ir į dešinę,
leidžiami kur nereikia ir jų negauna tie, kam labiausiai reikia.
Pavyzdžiui, mūsų Seimo nariai komandiruojami į užsienio šalis, su
kuriomis Lietuva net nepalaiko diplomatinių ryšių. Kodėl tiek daug
skiriama valdžios reprezentacinėms išlaidoms? Kodėl tokie dideli
Seimo narių, ministrų, teisėjų ir kitų pareigūnų atlyginimai, o
paprastiems žmonėms temokamas tik minimumas? Algos, pensijos didėja
nežymiai, o kaip smarkiai kyla maisto produktų, degalų, įvairių
paslaugų kainos.
Mėgstami Lietuvoje gražuolių konkursai, rinkimai,
realybės šou, įvairiausios atrakcijos. Dažnai panašius menkaverčius
renginius remia ir valstybinės įmonės, savivaldybės. Šalies valdžia
neįstengia (ir nesistengia) uždrausti TV laidų, kinofilmų, kuriuose
pilna smurto, nuogų gražuolių, sekso scenų ir kitokių gėrybių,
plūstančių iš užsienio ir nuodijančių mūsų jaunuolių sąmonę. Dorovei,
moralei, dvasingumui nebėra vietos. Paklausykime, ką kalba paaugliai,
netgi maži vaikai mokyklose, autobusuose, parduotuvėse, masiniuose
renginiuose. Iš jų lūpų sklinda tik keiksmai, nešvankūs posakiai.
Ar žino ką jaunuoliai apie Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir kitas
brangias šventes? Daugiau paaugliai pasakys apie Valentino dieną,
helovyną, o ne apie tautos istoriją, kruviną Lietuvos kelią į laisvę
ir nepriklausomybę, partizanų kovas, tremtį. Jokio patriotizmo,
jokio pasididžiavimo jausmo savo tėvyne nematai daugelio jaunuolių
elgesyje.
Taip nebūtų, jeigu jaunuoliai dažniau nueitų į
bažnyčią, pasimelstų, jeigu dalyvautų Vasario 16-osios, Kovo 11-osios,
Valstybės dienos minėjimuose, kituose panašiuose renginiuose, jeigu
skaitytų tokius leidinius kaip Kregždutė.
Seniai pažįstu anykštėnus rašytojus ir žurnalistus
Mildą Telksnytę ir Vygandą Račkaitį, kurių iniciatyva Kregždutė
leidžiama jau daugelį metų. Žinau, kiek energijos, sumanumo jiems
prireikia, kad pasirodytų naujas, įdomus Kregždutės numeris. Skaudu
leidėjams, kad toks reikalingas leidinys dar mažai skaitomas, prenumeruojamas,
kad nesuranda reikiamo dėmesio. Mano nuomone, pirmiausia Kregždutės
platinimu turėtų susirūpinti rajonų švietimo skyrių ir mokyklų vadovai.
Kodėl negalima pasikalbėti švietimo skyrių vadovams su mokyklų direktoriais,
o mokyklų vadovams su klasių auklėtojais ta tema ir rekomenduoti,
kad kiekviena klasė užprenumeruotų bent po vieną Kregždutės egzempliorių?
Kodėl klasių auklėtojai negalėtų pasikalbėti su moksleiviais, jų
tėveliais, kad vaikai užsiprenumeruotų šį leidinį? Gal ne visi galėtų
Kregždutę prenumeruoti, bet iš kiekvienos klasės bent po 5-10
tokių moksleivių tikrai atsirastų. Ne visi juk vargingai gyvena,
o šis leidinys nėra brangus. Gal tiktų įvairių konkursų, parodų
nugalėtojams įteikti ne pinigines premijas, pirktas dovanas, bet
Kregždutės prenumeratos kvitą? Tenka lankytis daugelyje mokyklų,
tačiau nei bibliotekose, nei klasėse nemačiau Kregždutės komplektų.
Kodėl dabar jei ne kiekvienas, tai bent kas kelintas vaikas negali
skaityti Kregždutės katalikiško leidinio? Juk didžiuojamės,
kad esame katalikai, kad mūsų vaikai lanko tikybos pamokas.
Ne vienoje bažnyčioje po pamaldų tenka girdėti
kunigų skaitomus skelbimus. Kartais tikintiesiems pasiūloma skaityti,
prenumeruoti katalikiškus leidinius. Deja, retai išgirsi XXI amžiaus,
Kregždutės pavadinimus. Gal atsirastų daugiau šių leidinių skaitytojų,
jeigu bažnyčiose būtų paagituojama juos skaityti. Būtų tikslinga
prekiauti šiais leidiniais spaudos kioskuose, paštuose, gal reikėtų
pasitelkti visuomeninius platintojus. Tenka matyti, kaip pardavinėjami
spaudos leidiniai ligoninėse, poliklinikose, autobusuose, autobusų
stotyse, gatvėse, parduotuvėse. Argi žmonės nepirktų ir katalikiškų
leidinių, jei jiems būtų pasiūloma?
Ne vienas lankosi bibliotekose ir skaito ten kaupiamus
spaudos leidinius. Reikėtų, kad šalies bibliotekos surastų galimybę
užprenumeruoti ir Kregždutę. Nebūtų nuostolio atsisakius kokio
bulvarinio leidinio ar madas, prabangų aukštuomenės gyvenimo būdą
reklamuojančio žurnalo.
Jeigu valstybėje atsiranda lėšų paremti visokius
renginius, menkavertes laidas, akcijas, argi sunku rasti šiek tiek
pinigų paremti Kregždutę - vienintelį tokio pobūdžio leidinį vaikams?
Galėtų sveikintiną iniciatyvą parodyti ir privatūs asmenys, ypač
verslininkai, privačios firmos, organizacijos ir paaukoti pinigų
Kregždutei. Laikraštyje būtų galima paskelbti ir aukotojų sąrašą.
Manau, yra daug įvairių priemonių padėti Kregždutei,
kad tik ji išliktų, gyvuotų ir džiugintų skaitytojus.
Vytautas BAGDONAS
Anykščių rajonas
© 2004 "XXI amžius"
|