|
Mįslė
ant ratukų
Kun.Kazimieras Ambrasas, SJ
|
Marius Viluckas kviečia
į savo darbų parodą
Eglės galerijoje Kaune
|
Nuo apsemtų, kaip akys mato, liūliuojančių Neries
ir Nemuno vandenimis pakrančių akys nejučiomis nuklysta jau spėjusiomis
kur ne kur prasausti pašalėmis, spėjusiomis per vieną kitą lietingą
dieną prarasti sniego kauges, iš kurių beliko žiupsneliai pajuodusių,
peržiem sniego kalnuose tūnojusių puvėkšlių saujos, vaikų numesti
sužliugę popiergaliai. Bet netrukus negailestingos geltonais žaketais
apsitaisiusios dvikojų miesto skruzdėlių etatinių savivaldybės
tarnautojų tvarkytojų ilgakotės šluotos ir tuos paskutinius vėpūtiniais
pasidabinusios žiemos statinius nušluos į šiukšliadėžes... Senamiesčio
gatvele netrunki pasiekti vieną garsesnių šios miesto dalies Raguvos
gatvelės 9- 2, kur iškaba liudija, kad čionai Eglės galerija,
kuri maloniai kviečia aplankyti Mariaus Vilucko parodą, veikiančią
iki balandžio 10 dienos. Pro jos stiklines duris matai nedidelį
parodos plotą, pilną prisikimšusį jaunų ir žilų žmonių. Tačiau labiausiai
dairaisi tos parodos
autoriaus.
|
|
Lietuvos
Vyskupų Konferencijoje
2004 m. kovo 16 d. Vilniuje vykusiame Lietuvos
Vyskupų Konferencijos plenariniame posėdyje dalyvavo visi Lietuvos
vyskupai ordinarai ir augziliarai, išskyrus Panevėžio vyskupą Joną
Kaunecką. Apaštališkajam nuncijui, kuris yra išvykęs, atstovavo
reikalų patikėtinis mons. Charlesas Balvo. Posėdyje taip pat dalyvavo
Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas užsienio lietuvių sielovadai
prel. Edmundas Putrimas.
Mons. Ch.Balvo informavo apie balandžio pabaigoje
rengiamą Baltijos kraštų vyskupų susitikimą Taline.
Kun. Aušvydas Belickas vyskupams pristatė intervencijos
principus ir praktiką, taikomą priklausomybės nuo alkoholio atvejais.
Specialius kursus užsienyje baigęs prelegentas supažindino su alkoholizmo
ligos, nuo kurios kenčia ir kunigai, simptomais, patarė, kaip dera
elgtis tokių ligonių atžvilgiu, idant jiems būtų suteikta didžiausia
pagalba.
|
|
Kristaus
malonės akmuo
Gavėnios penktąjį sekmadienį bažnyčiose skaitoma
Evangelijos ištrauka dar kartą mus įtikina: Viešpaties Jėzaus gailestingoji
meilės srovė nesulaikomu srautu sruvena visiems, bet ypač - nusidėjėliams.
Sykį fariziejai, atvesdami pas Kristų vieną moteriškę,
sučiuptą svetimaujant, spendė Jam pinkles, tikėdamiesi, kad Jis,
turbūt gindamas tą nusidėjėlę, savo kalboje susipainios, o tuomet
jie turės neabejotiną priežastį Jį apkaltinti ir pasmerkti (plg.
Jn 8, 1 6).
Tačiau įvyko toks dalykas, kurio niekas nesitikėjo:
Jėzus tylėjo ir, nekreipdamas jokio dėmesio į susirinkusiuosius,
kažką rašė ant žemės. Nors Evangelija nepaaiškina, ką Viešpats pasilenkęs
pirštu rašė, bet galima būtų numanyti, kad Jis jiems (kol žydai
vis nesiliovė Jėzų įkyriai klausinėję, kaip pasielgti su ta svetimautoja)
galėjo štai tokius žodžius užrašyti: Šie žmonės - kaip supurvintos
smėlio smiltys, bet, mano Tėve, pasigailėk
jų....
|
|