|
Mano gyvenimo credo
Esame Dievo kūriniai, Jis yra mumyse, todėl pirmiausia
turime atrasti save. Jei žmogui aukščiausia vertybė Dievas, jis
laikosi Jo įsakymų, stengiasi su Dievu susitapatinti. Nesant šio
ryšio, žmogus bus nuodėmės vergas. Puikybė, godumas, pavydas, neapykanta
sunaikins patį žmogų, nes materialines vertybes užgoš moralines.
Per krikštą tampame Dievo vaikais ir įgyjame tikėjimo
dovaną. Kristus kviečia mus visus sekti paskui save. Stengiuosi
atsiliepti į Jo šaukimą, laikytis Jo įsakymų, mylėti vienas kitą,
kaip jis mus mylėjo. Nors kartais ir būna sunku, stengiuosi maldoje
suvokti Dievo valią ir ją vykdyti meilės darbais. Ir kai man tai
pasiseka, mane aplanko džiaugsmas ir dvasinė ramybė.
Pagal V.Franklio teoriją žmogus savo prigimtimi
pašauktas ieškoti gyvenimo prasmės visą savo gyvenimą, nepriklausomai
nuo to, į kokias situacijas ir būsenas jis patenka. Tik tikėjimas
suteikia jam viltį ir jėgų sekti savo aukščiausiu idealu. Pasitikėjimas
kažkuo aukštesniu apsaugo žmogų nuo sužvėrėjimo, padeda išlikti
doru ir nesavanaudžiu net kančios ir skausmo metu. Kai mūsų akys
nukreiptos į Kristų, Jis mums teikia stiprybę ir šviesą tamsoje
bei mūsų problemose. Mūsų vienintelis rūpestis būti ištikimiems
Jo valiai.
Dievo valia paklusti krikščioniui pirmiausia apreikšta
įsakymu mylėti. Mano atsakas į Kristaus meilę paimti savo kryžių
ligą ir kantriai jį nešti, nepriekaištaujant už patirtą skausmą
ir sunkias akimirkas. Pasitikėti Juo ir nusižeminti. Nusižeminusi
tampu silpna, panaši į kūdikį, kuriam besąlygiškai reikia pagalbos.
Kristus ištiesia man savo ranką, įsikabinu į ją ir jaučiuosi saugi
bei laiminga tomis malonės minutėmis.
Kviečiu savo bendraamžius, sveikus ir su ligos
sukelta negale, pasikliauti Dievu. Tapsite laimingi, ištvermingi,
gyvensite su viltimi ir meile.
Indrė SILVESTRAVIČIŪTĖ
Kaunas
© 2004 "XXI amžius"
|