Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Katalikų
    bendruomenėse
Ora et labora
Mums rašo
Atmintis
Aktualijos
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Rusijos premjeras - nusipelnęs čekistas

Naujasis Rusijos premjeras Michailas Fradkovas EPA-ELTA nuotrauka

Jau niekam nei Rusijoje, nei pasaulyje nekelia jokios nuostabos, kai vienvaldis Rusijos prezidentas V.Putinas į svarbiausius valstybės postus skiria buvusius ir esamus saugumiečius. Tai ir suprantama: kadrinis KGB karininkas ir šnipas V.Putinas labiausiai pasitiki tiktai savaisiais. Kitas dalykas – nėra ir didelio pasirinkimo. Juk visa buvusi sovietinė partinė–ūkinė nomenklatūra nuo jaunumės vienaip ar kitaip buvo glaudžiai susijusi su KGB ir darbavosi ranka rankon.

Toks savas žmogus yra ir naujasis Rusijos ministras pirmininkas Michailas Fradkovas. Tai ne tik tipiškas sovietinio sukirpimo nomenklatūrininkas, nors ir pakankamai matęs pasaulio, bet ir nuo jaunystės susijęs su KGB. Juk neatsitiktinai, vos baigęs Staklių gamybos institutą, 1972 metais buvo pasiųstas dirbti į Indijos sostinę Delį. Tais laikais gauti tokią komandiruotę vos baigusiam institutą specialistui buvo ir teoriškai, ir praktiškai įmanoma tik vienu atveju – reikėjo būti „organų“ žmogumi. Tai sakytina ne tik apie M.Fradkovą, bet ir tuos Lietuvos profesorius bei mokslų daktarus, dabar susibūrusius į judėjimą už kažkokią teisingą ir demokratišką Lietuvą. Juk ne vienas šio judėjimo vadovas sovietmečiu „stažavosi“ Vakarų valstybėse, netgi pačiame Paryžiuje ar KGB šnipų lizde Berlyne. Yra žinoma, kad dar būdamas studentu M.Fradkovas lankė Lubiankos organizuotus anglų kalbos tobulinimosi specialiuosius kursus. Beje, M.Fradkovo šeimoje toliau tęsiamos kagėbistinės tradicijos. Abu jo sūnūs jau baigė KGB (dabar FSB) akademiją. Jie mokėsi kartu su dabartinio Lubiankos šefo Nikolajaus Patruševo sūnumi.

Matyt, M.Fradkovas neblogai darbavosi užsienio „komandiruotėse“ ir dirbdamas Rusijos atstovu prie Europos Sąjungos Briuselyje, jeigu buvo apdovanotas vienu svarbiausių čekistinių apdovanojimų - Nusipelniusio Rusijos kontržvalgybos darbuotojo garbės ženklu. Tokį ženklą turi nedaugelis netgi ilgaamžių kagėbistų. Įsakyme dėl apdovanojimo šiuo ženklu rašoma, kad M.Fradkovas kontržvalgybininko garbės ženklu apdovanojamas „už ypatingus nuopelnus, parodytą iniciatyvą bei nepalaužiamą principingumą“. Suprantamiau kalbant, už žygdarbius, atliktus dirbant „organams“. Šiuo garbės ženklu apdovanotieji turi ypatingų privilegijų, kokių neturi net kai kurie buvę ministrai ar kiti aukšti valstybės pareigūnai. „Nusipelnę čekistai“ turi teisę be eilės gauti butą FSB priklausančiuose namuose, kurie yra ne tik geriausiuose Maskvos rajonuose, bet ir gražiausiose Rusijos vietovėse. Jiems taip pat mokamas, kad ir kur jie dirbtų, dešimties procentų priedas prie atlyginimo. Išėjęs į „užtarnautą poilsį“ tokiu ženklu apdovanotas saugumietis turi teisę nemokamai naudotis specialiomis FSB poliklinikomis, kitomis gydymo įstaigomis, ilsėtis sanatorijose ir poilsio namuose, nešioti karinę uniformą.

Viena aišku, premjeras M.Fradkovas jokių savarankiškų veiksmų nesiims, o bus tiktai V.Putino nurodymų vykdytojas, ir niekas daugiau. Antra vertus, po vyriausybės reorganizacijos, kai liko tik pusė buvusių ministerijų ir tik vienas vicepremjeras iš buvusių dvylikos, per artimiausius mėnesius, net Kremliui palankių apžvalgininkų nuomone, viešpataus tikras administracinis chaosas. Bus perstumdomos kėdės, vyks užkulisinė ir negailestinga valdininkų kova dėl tų kėdžių, ir kelis mėnesius jokio konstruktyvaus darbo tikrai nebus. Nebent tik jėgos struktūrose – armijoje, FSB, VRM, kurių vadovai nepasikeitė ir kurios kartu su V.Putinu komanduos visam paradui.

Dabar – įdomesni dalykai. M.Fradkovas yra žydas. Tai sukėlė nemažai kalbų ne tik Maskvoje, bet ir užsienyje. Juk pastaruoju metu į Kremliaus nemalonę buvo patekę nemažai žydų, vadinamųjų oligarchų. Emigravo, tiksliau, buvo priversti emigruoti, magnatai B.Berezovskis ir V.Gusinskis, neaiškus Kremliaus požiūris į dar vieną žydą – milijardierių Romaną Abramovičių. „Jukos“ kompanijos vadovas Michailas Chodorkovskis sėdi kalėjime ir nežinia, kada iš jo išeis. Be to, „patriotinė“ Rusijos spauda nepaliauja skelbti publikacijų, jog dėl visų Rusijos nelaimių – tarp jų ir tokių, kad sąlyginai klesti tiktai Maskva ir Sankt Peterburgas, o visa likusi Rusija gyvena tarsi praeitame šimtmetyje, kad daugelis gamyklų uždaryta, o 42 proc. visų Rusijos įmonių dirba nuostolingai, kad kas penktas rusas gyvena žemiau skurdo ribos – kalčiausi yra žydai. Todėl žydo M.Fradkovo paskyrimas ir sukėlė visokių spėlionių.

Štai ką kalbėjo Izraelio kneseto (parlamento) narys partijos „Merec“ vienas lyderių Romanas Bronfmanas. Jo žodžiais tariant, V.Putino sprendimas paskirti premjeru žydą – tai ne paprastas sutapimas, o genialus (!) politinis ėjimas. „Savo sprendimu paskirti premjeru žydą M.Fradkovą V.Putinas siekia nutildyti tuos, kurie kaltina jį antisemitizmu ir žydų – oligarchų persekiojimu“, - teigė R.Bronfmanas.

Italijos laikraštis „La Stampa“ irgi panašiai rašo: „Fradkovas – žydas ir niekada to neslėpė. Tai turi nuraminti tuos, kurie baiminosi, kad po Dūmos rinkimų Rusija pasuks nacionalizmo keliu“.

Na, o vyriausiasis Rusijos rabinas Berlas Lazaras irgi palankiai vertino M.Fradkovo paskyrimą. Interviu Izraelio laikraščiui „Haaretz“ B.Lazaras sakė, jog ne kartą yra bendravęs su M.Fradkovu ir mano, kad naujasis Rusijos premjeras labai palankiai vertina judaizmą ir deda nemažai pastangų Rusijos žydų bendruomenės veiklai sustiprinti. Aišku, Kremlius tik šaiposi iš tokių komentarų bei atsiliepimų. Juk dar nuo F.Džeržinskio laikų žinoma, jog, nepaisant tautybės, čekistas iki gyvenimo pabaigos tokiu ir išliks. Tai, kad Italijos laikraštis ramina savo skaitytojus, jog Rusija nežengs nacionalizmo keliu, yra visiškai nepagrįsta: agresyvaus didžiarusiško nacionalizmo požymius akivaizdžiai matome iš V.Putino, ypač iš armijos generolų pareiškimų.

Petras KATINAS

© 2004 "XXI amžius"