|
Procesas įsibėgėjo
Keistai atrodo Kremliaus viražai siekiant atkurti
vadinamąją bendrąją ekonominę erdvę pirmiausia tarp Rusijos, Ukrainos,
Baltarusijos ir Kazachstano. Vėliau, žinoma, įtraukiant į tą erdvę
ir kitas NVS bei Baltijos šalis. Tuo pačiu kalbant apie tą bendrystę,
o tiksliau sakant, imperijos atkūrimą, visagalis Gazprom, už kurio
nugaros stovi aukščiausioji Rusijos valdžia, smogė į paširdžius
smūgį Baltarusijai, nors tas smūgis buvo skirtas konkrečiai jos
prezidentui A.Lukašenkai. Kaip pareiškė Gazprom valdybos pirmininko
pavaduotojas Aleksandras Riazanovas, Rusija, tai yra Gazprom,
nebebus melžiama karvė, ir todėl visiškai nutraukia dujų tiekimą
Baltarusijai.
Tiesa, leista suprasti, kad tas tiekimas gali
būti atnaujintas, jeigu Minskas sutiks parduoti 51 proc. Baltransgaz
akcijų už 306 mln. dolerių. Toks Maskvos sprendimas priimtas ne
vien dėl ekonominių motyvų, nors Baltarusija gaudavo dujas beveik
už dyką tik po 45 dolerius už tūkstantį kubinių metrų dujų. Tačiau
ir tų pinigų nemokėjo. Be to, Kremliui trūko kantrybė terliotis
su prezidentu A.Lukašenka, kuris, deklaruodamas apie glaudžią Rusijos
ir Baltarusijos sąjungą ir žadėjęs jau nuo kitų metų įsivesti Rusijos
rublį kaip bendrą sąjungos valiutą, dabar to atsisakė. Antra vertus,
Maskvai nepatogu prieš Vakarus remiant Minsko tėtušį, kuris savo
akibrokštais ir diktatorišku elgesiu stato Rusijos prezidentą V.Putiną
į gana nepatogią padėtį.
Bet šis Gazprom ultimatumas, pasirodo, buvo
tik dar vienas įspėjimas A.Lukašenkai nesispyrioti ir nevaidinti
nepriklausomo nuo Maskvos. Jau po poros dienų nepriklausomos Rusijos
dujų tiekimo bendrovės pranešė tieksiančios dujas Baltarusijai už
sutartą prieinamą kainą. Kokia ta kaina, nepranešama. Tokiu būdu
A.Lukašenkai aiškiai leista suprasti liautis reikšti pretenzijas
ir net negalvoti apie aukštą postą būsimojoje Rusijos-Baltarusijos
sąjungoje. Taip pat ir tai, jog be Rusijos energetinių resursų Baltarusijos
ūkis bemat visiškai sužlugtų.
Tačiau tai jau kitas klausimas. Maskva dabar visą
savo dėmesį nukreipė į Ukrainą. Visų slavų vienybės demonstracijai
pasitaikė puiki proga. Mat sausio 17 dieną sukako 350 metų nuo Rusijos
ir Ukrainos susivienijimo. Tada 1654 metais Perejeslavlyje Ukrainos
hetmanas Bogdanas Chmelnickis pareiškė: Su Rusija amžiams! O
prie Kijevo Sofijos Soboro susirinkusi didžiulė minia prisiekė atvykusiems
Maskvos pasiuntiniams ištikimybę Rusijos valstybei. Šioje vietoje
dabar stovi paminklas B.Chmelnickiui, kuris tada Perejeslavlio Radoje
pasiūlęs Zaporožės kazokams išrinkti valdovą. Visuose Rusijos istorijos
vadovėliuose ir enciklopedijose rašoma, jog, nebepakęsdami Lenkijos
valdžios ir bajorų savivaliavimo, išvarginti kazokai išsirinko valdovu
Rusijos carą Aleksejų Michailovičių, paskelbdami jį vieninteliu
Didžiosios Rusios valdovu.
Minint 350-ąsias Ukrainos prijungimo metines Kijeve,
prie B.Chmelnickio paminklo, vėl susirinko marga minia, kurioje
kalbėjo Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatai, prorusiškų politinių
partijų vadovai, aukšti Ukrainos Stačiatikių Bažnyčios hierarchai.
Matydami tai, kas dabar vyksta Rusijoje, turime realią galimybę
pakartoti tai, ką padarė mūsų protėviai prieš 350 metų. Tai yra
atlikti tą patį žygdarbį. Mes norime būti kartu ir būsime, - pareiškė
Ukrainos rusų organizacijų pirmininkas Aleksandras Šurovas. Jis
pabrėžė ne tik vieningos ekonominės erdvės, bendros užsienio politikos,
vieningos valiutos, bet ir rusų kalbos paskelbimo valstybine būtinumą.
Dar aiškiau išdėstė savo poziciją Ukrainos Aukščiausiosios Tarybos
deputatas, judėjimo Bogdano Chmelnickio įpėdiniai lyderis Leonidas
Gračius. Jis paskelbė: Vieninga ekonominė erdvė tai Ukrainos
gyvybinio išlikimo klausimas, nes be Rusijos energoresursų Ukraina
neišgyvens. Istorija įpareigoja mus būti amžiams kartu. L.Gračius
priminė, kad Ukraina yra Rusijos pietinių sienų sergėtoja.
Na, o kol Bogdano Chmelnickio įpėdiniai ir prorusiški
Ukrainos politikai sprendžia politinio ir ekonominio Rusijos ir
Ukrainos susivienijimo problemas, Ukrainos Stačiatikių Bažnyčios
hierarchai ryžtingai ėmėsi dvasinės šios sąjungos pusės. Visus
praėjusius 2003 metus svarbiausioje Ukrainos stačiatikių šventykloje
- Kijevo-Pečioros lavroje kasdien vyko iškilmingos pamaldos už visos
Rusijos klestėjimą (Za zdravije vseja Rusi). Ukrainos Stačiatikių
Bažnyčios protojeriejus Valerijus Klimenko pareiškė, jog nėra jokių
skirtumų tarp Rusijos ir Ukrainos. Ukrainiečiai meldžiasi už visos
Rusijos ir Maskvos patriarchą Aleksijų II. Bažnyčios reikalais
užsiėmė net Rusijos ir Ukrainos prezidentai V.Putinas ir L.Kučma.
Sausio 24 dieną susitikę abu prezidentai svarstė Rusijos ir Ukrainos
Stačiatikių Bažnyčių susijungimo klausimą. Apie derybų rezultatus
nepranešama, tačiau teigiama, jog netrukus visos Rusijos ir Maskvos
patriarchas Aleksijus II turės dar vieną titulą ir Ukrainos patriarcho.
Bet, kaip teigia Maskvos ir Kijevo spauda, Kremlių
labai neramina būsimieji Ukrainos prezidento rinkimai. Esą tai didesnis
galvos skausmas ne tiek L.Kučmai, kiek V.Putinui. Mat, apklausų
duomenimis, jau dabar per 25 proc. Ukrainos rinkėjų pasirengę atiduoti
savo balsus už buvusį premjerą Viktorą Juščenką, neslepiantį savo
provakarietiškų pažiūrų. Be to, Maskvą labai nervina provakarietiškų
Ukrainos politikų, taip pat rašytojų ir mokslininkų pareiškimai,
jog Kijevas privalo tapti visų slavų ideologiniu centru, nes ir
Rusijos imperija istoriškai atsirado nuo Kijevo Rusios. Todėl V.Juščenkos
šalininkai aiškina, jog Rusija niekada netapsianti demokratine valstybe,
todėl šios misijos slavų pasaulyje teks imtis demokratiškai Ukrainai,
kuri po užsitęsusio L.Kučmos valdymo tikrai tokia tapsianti.
Taigi prisimenant garsųjį M.Gorbačiovo posakį:
Procesas pajudėjo, jis juda gana sparčiai. Šiomis dienomis du
Rusijos politikos apžvalgininkai - Andrejus Uglanovas ir Sergejus
Michailovas, dažniausiai reiškiantys oficialaus Kremliaus nuomonę,
teigė, kad jau 2005-2007 metais gali atsirasti nauja valstybė. Be
Rusijos, tos valstybės dalimis bus Baltarusija (nesvarbu, ar su
A.Lukašenka, ar be jo), Ukraina ir Kazachstanas. Šis planas jau
vykdomas.
Tačiau būtina atkreipti dėmesį į dar vieną dalyką,
ką prognozuoja ir siūlo A.Uglanovas ir S.Michailovas. Jų žodžiais
tariant, dabar būtina priimti galutinį sprendimą, ką daryti su Abchazija,
Pietų Osetija ir Padniestrės respublika. Tai yra, ar jau dabar
jas prijungti prie Rusijos, ar dar kiek palaukti. Tokiu atveju reikės
pataisyti Rusijos konstituciją ir išrinkti naujos valstybės prezidentą.
Kas juo taps nereikia ir spėlioti.
Petras KATINAS
© 2004 "XXI amžius"
|