Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Aktualijos
Atmintis
Istorijos vingiai
Kultūra
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Neužželiantis kelias
į pogrindinę spaustuvę

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Birutę ir Vytautą Andziulius sveikino Domeikavos seniūno pavaduotoja Vita Sutkienė ir seniūnas Raimondas Stankus Autoriaus nuotrauka

Nelengvas buvo lietuviškojo žodžio kelias į lietuvių šeimas, sielas ir širdis, kuomet despotiškasis carizmas užkirto kelią lietuviškoms knygoms lotyniškais rašmenimis. Šiemet sukanka 100 metų, kai lietuviai vis dėlto atgavo teisę (1904 m.) spausdinti knygas, laikraščius, kitą lietuvišką literatūrą. Europoje negirdėtas dalykas - maža lietuvių tauta, vienintelė visoje Europos tautų šeimoje, 1864 metais netenka teisės spausdinti savo knygas lietuviškomis raidėmis. Tai buvo savotiškas carizmo kerštas lietuviams už 1831 ir 1863 metų sukilimus. Draudimas tęsėsi ištisus keturiasdešimt metų. Pasak istorinių šaltinių, arti penkių tūkstančių knygnešių aukodamiesi nešė lietuvišką žodį (knygas, maldaknyges, laikraščius) per alinantį speigą, lietų, varginantį karštį. Daugelis jų už tai atidavė savo gyvybes, ir, deja, nežinomi šių didvyrių kapai...

Sovietmečiu laisvam lietuviškam žodžiui taip pat nebuvo galimybės pasireikšti. Tad spaustuvininko Vytauto Andziulio ir giliai tikinčio kataliko Juozo Bacevičiaus (1918 -1995) bendromis pastangomis Kauno rajone, Salių kaime, įkuriama pogrindinė spaustuvė, pavadinta įkūrėjų pavardžių pirmosiomis raidėmis „ab“. Jau 1980 metais pogrindinė leidykla ir spaustuvė išleido vyskupo K. Paltaroko „Tikybos pradžiamokslį“. Po pirmos sėkmės nuspręsta leisti maldynėlį, kuris irgi išvydo dienos šviesą. Norėdami našiau ir sėkmingiau tęsti pradėtą darbą, abu spaustuvės steigėjai nutaria po skardžiu esančią vieno kambarėlio spaustuvę ir leidyklą praplėsti. Reikėjo vėl kalno gelmėse kasti žemę, ją kelti į viršų, ten be pėdsakų išsklaidyti, betonuoti sienas ir lubas. Praplėtus patalpas, atsirado galimybė sandėliuoti popierių ir rinkinius. Prasiplėtė ir leidžiamų leidinių asortimentas.

Gerai įslaptinta spaustuvė išsilaikė nesusekta dešimt metų. Savo leidinius patriotai platino po visą Lietuvą tūkstantiniais tiražais. Maldaknygė „Garbė Tau, Viešpatie“ spausdinta 32 kartus ir siekė 55 tūkst. egzempliorių tiražą. Šioje spaustuvėje dienos šviesą išvydo J.Urbšio prisiminimai, A.Damušio studija apie genocidą Lietuvoje, poetų J.Gražulio, kun. R.Grigo (Rasūno), K.Genio, rašytojo V.Čepliausko knygos, poezijos rinkiniai ir daugelis kitų knygų bei atsišaukimų.

Giliai po žeme, beveik be ventiliacijos, viską reikėjo po raidelę surinkti ir atspausdinti. Tą darbą darė V.Andziulis. Leidinių lapus sulankstydavo, juos susiūdavo ir įrišdavo, taip pat išvežiodavo po visą Lietuvą J.Bacevičius, kuriam padėjo jo žmona Adelė. V.Andziuliui talkino jo žmona Birutė. Labai liūdna, kad nors ir sulaukęs Lietuvos laisvės, 1995 metais J.Bacevičius mirė, taip ir neišgirdęs šiltesnio žodžio nei iš valdžios vyrų, nei iš tų, kuriems jis tuos leidinius pristatydavo.

Gegužės 7 dienos popietę į Salių kaimą prie Kauno rinkosi gausūs Spaudos atgavimo 100-ųjų metinių švenčių dalyviai - mokytojai, moksleiviai, svečiai, Domeikavos seniūnijos atstovai, saviveikliniai kolektyvai. V.Andziulis spėjo grįžti iš Vilniaus, kur tądien Seimo rūmuose iškilmingame minėjime pasakė turiningą kalbą. Jam einant prie tribūnos, renginyje dalyvavę Lietuvos Seimo nariai, užsienio svečiai pagerbė mūsų pogrindžio knygių stovėdami.

Apie Lietuvos knygnešystę kalbėjo Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikas Algirdas Markūnas, mintimis apie spausdintą žodį pasidalijo poetas ir rašytojas Vytautas Čepliauskas. Susirinkusiųjų šiltai sutiktas prisiminimais pasidalijo pogrindinės spaustuvės šeimininkas V. Andziulis, kuris, be kita ko, užsiminė, kad dabar, remiantis Seimo priimtais įstatymais, jis, gaudamas valstybinę pensiją, kaip kiti pensininkai negalįs legaliai dirbti Karo muziejuje (mat pogrindinė spaustuvė 1996 metais tapo Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus padaliniu). „Negaliu rinkti medžiagos apie Lietuvoje veikusias spaustuves, juose dirbusius žmones, remontuoti esančias patalpas ir užsiimti kita su tuo susijusia veikla, todėl ir toliau dirbu nelegaliai“, – teigė V.Andziulis.

Kuklų pogrindžio spaudos didvyrį sveikino Kauno rajono Domeikavos seniūnas Raimondas Stankus, seniūno pavaduotoja Vita Sutkienė, Kovo 11-osios Akto signataras Liudvikas Simutis, Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininkas Jonas Burokas ir daugelis bendražygių, pažįstamų. Turiningą koncertą surengė Domeikavos seniūnijos mišrus choras „Versmė“, tos pačios seniūnijos mergaičių tautinių šokių ansamblis, Voškonių kultūros namų ansamblis. Šalia šventės dalyvių stovėjo dailiai iš ąžuolo išskobta knygnešystei skirta skulptūra, kurią išdrožė šių apylinkių liaudies menininkas Antanas Aleksynas. Ilgai skambėjo tą popietę lietuviškos dainos, netilo pašnekesiai, prisiminimai prie kaimiškų vaišių stalo, gardžios giros.

V.Andziulio sodyboje Salių kaime sukaupta daug dekoratyvinių augalų, kurių čia yra keli šimtai rūšių, o pogrindžio leidinių ekspozicija byloja, kad okupuota Lietuva nebuvo visa pavergta, „ab“ spaustuvė - tai paminklas visiems, kurie žadino ir gaivino Lietuvą laisvuoju žodžiu. Teneužželia kelias į šį nuostabų spausdinto žodžio kampelį...

© 2004 "XXI amžius"