Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Aktualijos
Atmintis
Istorijos vingiai
Kultūra
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Paroda apie šv. Kazimierą

Jono Česnavičiaus nuotrauka

Lietuvos ir lietuvių jaunimo globėjo Šventojo Kazimiero jubiliejinių metų kulminacija sekmadienį tapo sostinės Šv. Kazimiero bažnyčios 400 metų sukakties iškilmės. Šventė prasidėjo teatralizuota eisena iš Vilniaus Arkikatedros aikštės į Šv. Kazimiero bažnyčią. Buvo nešama šventojo Kazimiero vėliava, tempiamas simbolinis akmuo prisiminimui prieš 400 metų padėto Šv. Kazimiero bažnyčios kertinio akmens, šimtų vilniečių atvilkto iš Antakalnio kalvų ir su ilgu lotynišku įrašu įmūryto bažnyčios fasade.

Išsamiau apie tai skaitykite penktadienio numeryje.

Neužželiantis kelias
į pogrindinę spaustuvę

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Birutę ir Vytautą Andziulius sveikino Domeikavos seniūno pavaduotoja Vita Sutkienė ir seniūnas Raimondas Stankus Autoriaus nuotrauka

Nelengvas buvo lietuviškojo žodžio kelias į lietuvių šeimas, sielas ir širdis, kuomet despotiškasis carizmas užkirto kelią lietuviškoms knygoms lotyniškais rašmenimis. Šiemet sukanka 100 metų, kai lietuviai vis dėlto atgavo teisę (1904 m.) spausdinti knygas, laikraščius, kitą lietuvišką literatūrą. Europoje negirdėtas dalykas - maža lietuvių tauta, vienintelė visoje Europos tautų šeimoje, 1864 metais netenka teisės spausdinti savo knygas lietuviškomis raidėmis. Tai buvo savotiškas carizmo kerštas lietuviams už 1831 ir 1863 metų sukilimus. Draudimas tęsėsi ištisus keturiasdešimt metų. Pasak istorinių šaltinių, arti penkių tūkstančių knygnešių aukodamiesi nešė lietuvišką žodį (knygas, maldaknyges, laikraščius) per alinantį speigą, lietų, varginantį karštį. Daugelis jų už tai atidavė savo gyvybes, ir, deja, nežinomi šių didvyrių kapai...

„Iš Anykščių vis parsivežu
jėgų ir ryžto…“

Vytautas BAGDONAS

Kanadoje gyvenanti Emilija Karosienė

Kanadoje, Albertos provincijos Edmontono mieste, gyvenanti Emilija Karosienė neseniai atšventė savo aštuoniasdešimtmetį. Dar jaunatviškai atrodanti, kupina energijos, ryžto, niekaip ramiai nenusėdinti namuose gerbiama Emilija keliasi ir gulasi su mintimis apie Lietuvą. Ji vis apsilanko gimtajame Anykščių krašte. Anykščiuose E.Karosienė buvo jau dvylika kartų. Lankydamasi gimtinėje pastaraisiais metais, E.Karosienė pažįstamus pradžiugino prisiminimų knygomis. 2000-aisiais Lietuvoje buvo išleista jos knyga „Gyvenimas keliose šalyse ir žemynuose: memuarai“, 2002-aisiais – „Karo audrų sukūryje“.

„Solidarumas
yra Europos Sąjungos siela“

Mindaugas BUIKA

Dublino Fenikso parke, kur savaitgalį įvyks ES plėtros ceremonija, plevėsuoja ES narių vėliavos. EPA-ELTA nuotrauka

Kaip jau buvo pranešta, balandžio 23-24 dienomis Ispanijos Santjago de Kompostelos šventovėje vykusiame Europos Sąjungos šalių vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) plenarinėje asamblėjoje priimtas svarbus dokumentas, kuriame pabrėžiamas didesnio solidarumo tarp ES valstybių ir tautų poreikis ypač po gegužės pradžioje įvykusio istorinio dešimties naujų šalių priėmimo į šią organizaciją. Pareiškime, pavadintame „Solidarumas yra Europos Sąjungos siela“, remiantis popiežiaus Jono Pauliaus II ir Vietinės Bažnyčios socialiniu mokymu, nurodoma, kad, po naujojo Europos Sąjungos plėtros etapo išryškėjus ekonominio išsivystymo netolygumui, yra privaloma didesnė parama kai kurių santykinai atsilikusių regionų socialiniam atgaivinimui. Tai turi atsispindėti ir nuo 2007 metų naujais pagrindais formuojant ES biudžetą, kuriame prioritetu laikytinas kaimiškųjų vietovių ir žemės ūkio pažangos garantavimas.

Kelmai irgi turi vertę

Ramygalos klebonas kun. Edmundas Rinkevičius

Prieš porą dešimtmečių Panevėžio bibliotekoje, esančioje Beržų gatvėje, Ričardui Ničajui teko rengti medžio meistrų darbų parodą. Drožėjai tuo metu mėgo iš medienos skaptuoti velnius. Parodoje tarp jų atsitiktinai atsidūrė ir krekenaviškio Stanislovo Stankevičiaus drožtas šv. Kazimieras. Už tokį „apsirikimą“ renginio organizatorius rajono valdžios buvo stipriai išbartas. Šį epizodą iš savo darbo praktikos dabar žinomas dailininkas R. Ničajus prisiminė medžio drožėjų darbų parodos atidarymo, kuris vyko paskutinę balandžio dieną Panevėžio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, metu.

Koncertuoja „Aukštaitija“

Švenčionių kultūros centro dainų ir šokių ansamblis „Aukštaitija“

Švenčionių kultūros centro dainų ir šokių ansamblį „Aukštaitija“ sudaro choras, choreografinė grupė ir liaudies muzikos instrumentų orkestras. Kolektyvo repertuare – profesionalūs lietuvių kompozitorių kūriniai, harmonizuotos liaudies dainos bei instrumentinė muzika. Ansamblio kūrybinėje veikloje dalyvauja kultūros darbuotojai, medikai, pedagogai ir moksleiviai, kuriuos į vientisą kolektyvą subūrė meilė dainai, šokiui ir muzikai. „Aukštaitija“ su koncertais yra aplankiusi ne vieną užsienio šalį.

Ir sovietmečiu sugebėjęs apeiti partinius nurodymus

Profesoriaus Kazimiero Baršausko
100-osioms gimimo metinėms

Albinas TAMAŠAUSKAS

Prof. Kazimieras Baršauskas

Gegužės 13 dieną būtų suėję 100 metų pirmajam Kauno politechnikos instituto (KPI – dabar KTU) rektoriui, ilgamečiui Fizikos katedros vedėjui, akademikui, profesoriui, daktarui Kazimierui Baršauskui. Deja, jis prieš keturis dešimtmečius, pačiame intelektualinių jėgų žydėjime, tik prieš vienuolika dienų (1964 m. gegužės 13 d.) atšventęs 60-ies metų jubiliejų, išėjo Amžinybėn. Profesorius K.Baršauskas buvo vienas šviesiausių sovietų okupuotos Lietuvos mokslo žmonių, tuomet pozityviai veikęs visuomenės raidą.