Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Aktualijos
Atmintis
Istorijos vingiai
Kultūra
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Dokumentinio kino meistras

Henrikas Šablevičius Vladimiro Gulevičiaus (ELTA) nuotrauka

Eidamas 74-uosius metus, po ilgos ir sunkios ligos balandžio 26 dieną Vilniuje mirė vienas garsiausių lietuvių dokumentinio kino režisierių, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Henrikas Šablevičius.

H. Šablevičius gimė 1930 m. gruodžio 20 d. Lyduvėnuose, Raseinių rajone. Baigė dramos studiją prie tuometinio Vilniaus akademinio dramos teatro ir režisūros specialybę tuometinėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Muzikos akademija). Buvo Kauno jaunojo žiūrovo teatro aktorius, dirbo Lietuvos kino studijos „Dokumentikos“ susivienijimo ir Lietuvos televizijos režisieriumi, buvo Lietuvos muzikos akademijos docentas, įkūrė akademijoje Kino ir televizijos katedrą ir daug metų jai vadovavo.

H. Šablevičius sukūrė keliolika dramos teatro vaidmenų, buvo daugelio dokumentinių kino filmų, Lietuvos televizijos pastatymų autorius. „Didžiajame“ kine 1971 metais debiutavęs filmu apie aktorių Donatą Banionį „Aš - vargšas karalius“, H. Šablevičius sukūrė per pusšimtį įvairaus žanro kino filmų, pelnė premijas ir prizus daugelyje tarptautinių kino festivalių tuometinėje Čekoslovakijoje, Vokietijoje, Gruzijoje, Estijoje ir kt. Režisierius skaitė paskaitas konferencijose, simpoziumuose Tbilisyje, Varšuvoje, Havajuose, buvo Rygos ir kitų miestų aukštųjų mokyklų, universitetų, akademijų lektorius, išugdė daugelį jaunosios kartos lietuviško kino kūrėjų.

Pradėjęs kurti dokumentinius filmus tada, kai lietuvių dokumentika dvelkė nykiu oficiozu, H. Šablevičius sąmoningai pasirinko kino marginalo poziciją. Jis kūrė filmus, kurie nerodė nei didžiųjų statybų, nei komunistų partijos veikėjų. Tačiau iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi H. Šablevičiaus pasakojimai apie nereikšmingus, oficiozinio gyvenimo paraštėse gyvenančius žmones ir išliko lietuvių kino istorijoje.

© 2004 "XXI amžius"