Apskrities šventė
Benjaminas ŽULYS
Mena kunigaikščių laikus
Sukako 85-eri metai, kai Lietuvoje buvo įkurtos apskritys. Ta proga įvairiose vietose vyko iškilmės. Prie Kauno apskrities viršininko administracijos pastato L.Sapiegos gatvėje išsirikiavo apskrities savivaldybių, seniūnijų atstovai su savo vėliavomis, Garbės rikiuotės kariūnai, atvyko kitų apskričių pasiuntiniai. Smagius maršus trenkė orkestrantai. Šventę pradėjęs Kauno apskrities viršininkas Valentinas Kalinauskas pastebėjo dar ir tai, kad šiemet sukanka dešimt metų, kai Lietuvoje atkurtos apskričių administracijos. 85 - mečio proga susirinkusiesiems buvo pristatyti Kauno apskrities herbas ir vėliava. Kauno apskrities herbo etaloną sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas, o vėliavą išsiuvinėjo tautodailininkė Ona Tiulienė. Herbo vitražą, dabar jau pakeltą virš pagrindinio įėjimo į pastatą, sukūrė Audrius Kažemėkas. Su švente Kauno apskrities žmones pasveikino ir herbą pašventino Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios rektorius kun. Tomas Karklys.
Po to eisena su vėliavomis ir orkestru pražygiavo Laisvės alėja iki Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios. Joje įvyko šv. Mišios už Kauno apskrities žmones, jų šeimas, visos Lietuvos ateitį. Šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Jis pakvietė visus atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje dirbti, siekti visokeriopos gerovės darnoje ir meilėje. Arkivyskupas pašventino Kauno apskrities vėliavą, linkėdamas, kad ji uždegtų meilę žmonių širdyse.
Apskrities administracijoje įvykusioje spaudos konferencijoje ir vėliau buvo trumpai prisiminta Kauno apskrities, jos herbo, antspaudo istorija, kalbėta apie šią ir ateinančią dieną.
Kaip teigia istorikai, Kauno apskrities, kaip teritorinio - administracinio vieneto, pradžią reikėtų laikyti XVI a. vidurį, kai buvo įkurtas Kauno pavietas ir priskirtas Trakų vaivadijai. Tuomet Kaunui, kaip ir kitiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavietams, buvo leista turėti žemės teismo antspaudą. Šiuo metu seniausias žinomas jo spaudas yra išlikęs ant 1568 metų išrašo iš Kauno pavieto žemės teismo knygos. Jis, be esminių pakitimų, buvo naudojamas apie pustrečio šimto metų. Dabartinis Kauno miesto herbas, kurio pagrindu buvo sukurtas apskrities herbas, turi seną ir prasmingą simboliką. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas 1408 metais Kaunui suteikė Magdeburgo teises. Žinoma, kad tuomet miestui buvo duotas tauro, vieno labiausiai Lietuvoje garbinto laukinio girių valdovo, simbolis. Dabar jo galva su vadinamuoju lotynišku kryžiumi tarp ragų puošia Kauno apskrities herbą.
Gyvena darbštūs žmonės
Kauno apskrities žemės nuo seno laikomos svarbiausiomis Lietuvoje. Ir ne dėl to, kad čia derlingiausi laukai, išradingiausi žemdirbiai, sumaniausi verslininkai, gabiausi prekybininkai. Visa tai rasi ir kuriame nors kitame Lietuvos krašte. Tačiau tik kauniečiai ir žemaičiai gali didžiuotis, kad nė vienas okupantas čia nerado sau ramybės per visus karus ir užgrobimus. Gal neatsitiktinai pirmoji šalyje 1918-aisiais buvo įkurta Kauno apskritis. Tuomet buvo nustatytos apskričių teisės ir pareigos. Pavyzdžiui, apskričių viršininkai buvo ir laikini vyriausieji krašto apsaugos vadai - jie privalėjo padalyti apskritis į kelias nuovadas, organizuoti pėstininkų bei raitųjų sargybinių būrius. Apskrities viršininkas sergsti visus apskrities gyventojus nuo vagių, plėšikų, banditų, rūpinasi panaikinti žalingus visuomenėje apsireiškimus, kaip tat: degtinės varymą, spekuliaciją prekėmis ir t.t., daboja kelių, paštų, telegrafo, telefono ir gelžkelio stočių, - rašoma tuomečio vidaus reikalų ministro cirkuliare. Taip pat jam teko rūpintis vietos žmonių maitinimu, pavargėlių ir bedarbių šelpimu, suieškoti jiems darbo, kur apgyvendinti ir kt.
Pirmuoju Kauno miesto ir apskrities viršininku tapo Jonas Slavinskas. Vėliau juo buvo Nekvydas-Nekvedavičius, Petras Kerpė, Pranas Mockus, Julius Čaplikas, kiti mūsų tautiečiai. Iki 1940 metų viršininkai buvo tarpininkai tarp vyriausybės ir apskrities žmonių. 1950-aisiais apskritys Lietuvoje buvo panaikintos, o štai prieš dešimtmetį vėl atkurtos.
Jubiliejinės datos paminėjimo metu apskrities viršininkas V. Kalinauskas papasakojo, kad dabar apskrityje gyvena apie penktadalis Lietuvos žmonių. Jie aktyviausiai iš visų apskričių rengia projektus SAPARD lėšoms gauti, miestuose ir kaimuose diegia pažangias gamybos technologijas, augina gausius derlius, čia mažėja nedarbas. Tiesa, prieš keletą metų apskrities administraciją slėgė nemažos skolos, dabar jų neliko. Pasimokius iš pirmtakų, dabar imamasi finansuoti tik tuos projektus, jei tam turima pinigų, o ne jų laukiant ar tikintis gauti. Tiesa, dar esama sunkumų žemėtvarkos, kai kuriose kitose srityse.
Apskrities vadovo nuomone, apskritys galėtų turėti daugiau savarankiškumo, norėtųsi daugiau funkcijų perimti iš kai kurių ministerijų, kitų žinybų. Beje, apskričių galėtų būti mažiau, samprotavo V. Kalinauskas.
Šventė baigėsi koncertu Nepriklausomybės aikštėje.
Kaunas
© 2004 "XXI amžius"
|