|
Kad Lietuva būtų
atsakingų piliečių šalis
Lietuvos Vyskupų Konferencijos kreipimasis
Brangūs tikintieji, visi geros valios Lietuvos piliečiai, vėl artėja sudėtingo pasirinkimo metas, rinkimų diena, kuri pareikalaus įžvalgumo ir apdairumo, o svarbiausia savo pilietinių pareigų suvokimo. Jaučiame būtinybę priminti, kad abejingumas rinkimams bylotų apie krikščioniško sąmoningumo stoką. Atsakingai balsuodami rūpinamės bendruoju gėriu ir bendruomenės gyvenimu, o toks rūpestis yra viena pamatinių žmogaus priedermių, praktinis meilės artimui paliudijimas. Būtų labai neteisinga manyti, kad Lietuvos narystė NATO ir Europos Sąjungoje jau užtikrino ramybę bei gerovę, todėl nebėra reikalo domėtis politika ir rinkimais. Džiaugiamės, kad mūsų tėvynei ir kiekvienam žmogui atsivėrė naujos galimybės. Tačiau kaip jos bus išnaudotos, priklauso nuo visų piliečių, ypač nuo jūsų apsisprendimo suteikti įgaliojimus vieniems ar kitiems politiniams lyderiams.
Prieš kiekvienus rinkimus atkreipiame dėmesį, kad Katalikų Bažnyčia neremia nė vienos konkrečios partijos, koalicijos ar kandidato. Ganytojai tik išdėsto bendrus principus, į kuriuos dera atsižvelgti piliečiui krikščioniui. Deja, nemažėja visuomenės veikėjų ir jų įvaizdžio formuotojų, kurie bando pasinaudoti Bažnyčios, jos vadovų, dvasininkų autoritetu. Todėl turime tiesiai pasakyti, kad politikų vizitai į klebonijas ir kurijas, fotografijos su vyskupais ar net Šventuoju Tėvu jokiu būdu nėra Bažnyčios paramos liudijimas. Dvasininkai priima ir išklauso kiekvieną besikreipiantį. Esame dėmesingi kandidatų programoms ir norime iš arčiau juos pažinti, tačiau tai nereiškia pritarimo ar įsitraukimo į agitaciją. Mėginimai manipuliuoti Bažnyčia ir pamaldumo demonstravimas prieš rinkimus turėtų skatinti ypatingą rinkėjų atsargumą.
Tą pačią dieną balsuosite tiek dėl Lietuvos Prezidento, tiek dėl mūsų šalies atstovų Europos Parlamente. Jau per ankstesnius sudvejintus rinkimus daugelis piliečių atsižvelgė, kad vienoms pareigoms labiau tinka vienokie, kitoms kitokie žmonės. Raginame ir šį sykį paisyti pareigų bei kompetencijos skirtumo ir kiekvienu atveju apsispręsti savo nuožiūra, nebūtinai tos pačios politinės grupės naudai.
Tarp šimtų Europos Parlamento narių įtakos gali įgyti ir mums deramai atstovauti tik patyrę politikai Seime dirbę, stebėtojų pareigas Europos institucijose ėję, tarptautiniu mastu gerai žinomi, Lietuvos laisvinimosi byloje išgarsėję asmenys. Europos Parlamento sprendimus lemia didžiosios frakcijos, vienijančios nacionalinių partijų atstovus. Todėl mūsų žmonėms geriausiai pasitarnautų nariai tų partijų, kurios turi nusistovėjusius ir glaudžius ryšius su Europoje įsišaknijusiais politiniais susivienijimais.
Visoje Europos Sąjungoje (ES) aštriai diskutuojama dėl šeimos vertybių, gyvybės apsaugos, asmens orumo, mūsų civilizacijos krikščioniškųjų šaknų. Svarstomas religinių bendruomenių vaidmuo suvienyto žemyno gyvenime. Krikščionių pareiga pasirenkant sąrašus įsigilinti, kokių pozicijų svarstant ES Konstitucinės sutarties projektą ir kitus dokumentus laikėsi tos Europos Parlamento frakcijos, prie kurių ketina prisidėti Lietuvos kandidatai.
Europos Parlamentas turi veikti tarnaudamas viso žemyno žmonėms, orientuotis į bendrąjį gėrį ir derinti skirtingų šalių bei socialinių sluoksnių interesus. Tai užtikrintų mūsų bendrą klestėjimą. Todėl abejotina pozicija kandidatų, kurie žada tik kovą su kitomis šalimis, kalba apie naudos išpešimą ir stokoja pozityvių sumanymų. Išsilavinimas ir bendroji asmens kultūra svarbios savybės žmonėms, iš kurių spręs apie mūsų šalį. Taigi susimąstykime, ar remtinos partijos ir koalicijos, kurių kandidatų sąrašo pradžioje nekultūringais išpuoliais, viešosios tvarkos pažeidimais, užgauliomis kalbomis pasižymėję asmenys. Verti dėmesio įvairiose ES šalyse nuskambėję raginimai nerinkti į Europos Parlamentą tų, kurie praeityje yra buvę kitos, Sovietų Sąjungos ir jos represinės sistemos darbuotojai.
Renkant Lietuvos Prezidentą būtina apmąstyti skaudžius praėjusio laikotarpio padarinius, pragaištingą miestų ir miestelių bei kaimų žmonių, inteligentijos ir kitų visuomenės sluoksnių supriešinimą. Dera padaryti visa, kad panaši situacija niekuomet nebepasikartotų. Šaliai reikia Prezidento, kuris sustabdytų procesus, kai kurių politikų jau vadinamus nekruvinu pilietiniu karu. Reikia vienijančio, o ne skiriančio, nuosaikaus ir santūraus, o ne kiršinančio valstybės vadovo. Profesionalumas, politinė išmintis ir tarptautinė patirtis tai svarbiausi bruožai, kurie svarbūs Prezidentui būsimomis, tikėkimės, ramaus ir kūrybiško darbo drauge su visa Europa aplinkybėmis. Rinkimai nėra tinkama proga eksperimentuoti. Atsitiktinis pasirinkimas tarsi per loteriją o gal pabandykim pernelyg brangiai kainuotų visai Lietuvai.
Prieš pusantrų metų sakėme ir dabar esame dar tvirčiau įsitikinę, kad moralinis autoritetas, asmeninis sąžiningumas ir padorumas tai dorybės, kurių dėka Prezidentas gali vienyti tautą bendram gėriui, būti aukščiau partijų, atsispirti politinių ir ekonominių grupių spaudimui. Sunku tikėtis prezidentinio orumo, teisingumo ir principingumo iš tų, kurie yra melavę, kaitalioję savo pažiūras ir bendražygius, susaistyti įsipareigojimų verslo partneriams (2002 m. priešrinkiminis Lietuvos vyskupų laiškas).
Bendroje maldoje prašykime Dievo, kad suteiktų rinkėjams įžvalgumo, o politikams ryžto rūpintis visos valstybės reikalais. Melskime Švenčiausiąją Mergelę, Taikos ir Vilties Karalienę, kad Jos motiniškoje globoje mūsų brangioji Lietuva pasirodytų esanti atsakingų piliečių šalis.
Lietuvos vyskupai
© 2004 "XXI amžius"
|