Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Aktualijos
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Verdiktas

Konstitucinis Teismas nebegrįš prie išspręsto klausimo Tomo Černiševo (ELTA) nuotrauka

Konstitucinis Teismas uždraudė susikompromitavusiam ir nušalintam iš pareigų R.Paksui ne tik visam laikui kelti savo kandidatūrą Prezidento ar Seimo rinkimuose, bet ir užimti valstybės pareigas, kurias einant reikia prisiekti tautai ir valstybei. Tad Konstitucinis Teismas pasielgė labai principingai ir kur kas griežčiau nei buvo Seimo priimtose Prezidento rinkimų įstatymo pataisose. Pagal Seimo priimtą sprendimą, R.Paksas negalėjo kandidatuoti tiktai penkerius metus. Šias Seimo pataisas Konstitucinis Teismas įvertino kaip prasilenkiančias su Konstitucija. Nepaisant to, kad Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis, neskundžiamas ir nediskutuotinas, vienas aktyviausių paksininkų partijos veikėjų, Seimo narys R.Pavilionis jau pareiškė, kad Konstitucinis Teismas (KT) paniekino Konstituciją ir įvykdė politinį susidorojimą. Apskritai paksininkų lyderiai po KT sprendimo atrodė gerokai sutrikę.

Pristatė vyskupų laiškus,
pagerbė žurnalistus

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius „Bažnyčios kronikos“ apdovanojimą įteikia Tomui Viluckui Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Minint 38-ąją Pasaulinę visuomenės komunikavimo dieną, Kauno arkivyskupijos kurijoje surengta spaudos konferencija. Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius supažindino žurnalistus su gegužės 20 dieną Vilniuje vykusio Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenarinio posėdžio nutarimais. Ganytojas pakomentavo Vyskupų Konferencijos kreipimąsi į tikinčiuosius, visus geros valios Lietuvos piliečius. Jis teigė, jog „prieš kiekvienus rinkimus atkreipiamas dėmesys, kad Katalikų Bažnyčia neremia nė vienos konkrečios partijos, koalicijos ar kandidato. Ganytojai išdėsto bendrus principus, į kuriuos dera atsižvelgti piliečiui krikščioniui. Deja, nemažėja visuomenės veikėjų ir jų įvaizdžio formuotojų, kurie bando pasinaudoti Bažnyčios, jos vadovų, dvasininkų autoritetu. Turime tiesiai pasakyti, kad politikų vizitai į klebonijas ir kurijas, fotografijos su vyskupais ar net Šventuoju Tėvu jokiu būdu nėra Bažnyčios paramos liudijimas. Mėginimai manipuliuoti Bažnyčia ir pamaldumo demonstravimas prieš rinkimus turėtų skatinti ypatingą rinkėjų atsargumą”.

Lietuvis kunigas
tarp Kanados žmogžudžių

Šv. Mišias aukojo vyskupai Juozas Preikšas ir Juozas Žemaitis (viduryje) bei kunigai (iš kairės) Sigitas Matusevičius, Kazimieras Ambrasas ir Gvidas Pušinaitis Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Šakiai. Gegužės 16-ąją Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje paminėtos iš šios parapijos kilusio, tačiau beveik visą savo gyvenimą kitapus Atlanto dirbusio kun. dr. Viktoro Skilandžiūno kelios sukaktys: kunigystės deimantinis jubiliejus, gimimo 85-metis ir gyvenimo Kanados sostinėje Otavoje 50-metis. Apgailėdamas savo negalią keliauti, pats jubiliatas minėjime nedalyvavo ir atsiuntė savo kraštiečiams atsiprašymą, žadėjęs už visus pasimelsti ir dvasioje būti kartu.

Vilniaus maestro

Bronius VERTELKA

Maestro Leonas Pranulis

Sostinės Arkikatedros Bazilikos didysis choras dažniausiai gieda Sumos metu sekmadieniais. Angeliškai tyrai skamba balsai. Lietuvos pagrindinių maldos namų chorui vadovauja iš Šakių kilęs maestro Leonas Pranulis.

Susistygavęs kolektyvas

Nuo 1991 metų L. Pranulio vadovaujamo choro gretose – per 70 dalyvių. Jauniausiam jų – apie 30, vyriausiam – 75 metai. Tarp choristų yra mokslinius laipsnius turinčių žmonių, menininkų, gydytojų. Nepaisydami žiemos oro permainų ir nebijodami tamsių vakarų, jie vyksta į repeticijas iš įvairių sostinės rajonų. Vykdamas į Vilniaus centrą, ne vienas choro dalyvis būna priverstas persėsti į kitą autobusą ar troleibusą. Choro vadovas L. Pranulis teigė, jog šie vilniečiai taip daro vedami vidinio poreikio, jie yra dvasingi ir dideli tokios veiklos entuziastai. Gana sudėtingas choro repertuaras. Didžiulis kūrybinis krūvis tenka nepažįstantiesiems natų. Pasikliaujantiesiems vien savo klausa tenka įdėti papildomų pastangų.

Visada žinojo savo šaknis

Arkivyskupo M.Reinio giminaitės
viešnagė Lietuvoje

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ

Dr. A.Vasiliauskienė (kairėje) dėkoja Vitai Audrai Reinytei iš JAV už piniginę auką Arkivyskupo Mečislovo Reinio fondui

Dievo Tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio vardas vis dažniau sumirga katalikiškos spaudos puslapiuose. Tačiau mažai žinoma apie jo giminaičius. Šįkart ypatinga proga pakalbėti apie Audrą Vitą Reinytę, vyriausiojo Mečislovo brolio Izajošiaus vaikaitę, apsilankiusią Lietuvoje.

Po tėvo mirties ūkiu Madagaskare rūpinosi Izajošius (1864–1923), kuris, vedęs Grasildą Musteikytę (1886–1945), susilaukė trijų sūnų: Antano (1911–1981), Juozo (1913–1941 m. suimtas, išvežtas į Sibirą, ten greitai mirė) ir Jono (1917–1997). Pristatysime jauniausiojo Izajošiaus ir Grasildos sūnaus Jono, kurį arkiv. M.Reinys užrašų knygelėje vadina Jonuku (kad nemaišytų su broliu Jonu (1872–1942), šeimą, apie kurią žinių ir pateikė jau minėta Vita Audra Reinytė.

Kad Lietuva būtų atsakingų
piliečių šalis

Lietuvos Vyskupų Konferencijos kreipimasis

Brangūs tikintieji, visi geros valios Lietuvos piliečiai, vėl artėja sudėtingo pasirinkimo metas, rinkimų diena, kuri pareikalaus įžvalgumo ir apdairumo, o svarbiausia – savo pilietinių pareigų suvokimo. Jaučiame būtinybę priminti, kad abejingumas rinkimams bylotų apie krikščioniško sąmoningumo stoką. Atsakingai balsuodami rūpinamės bendruoju gėriu ir bendruomenės gyvenimu, o toks rūpestis yra viena pamatinių žmogaus priedermių, praktinis meilės artimui paliudijimas. Būtų labai neteisinga manyti, kad Lietuvos narystė NATO ir Europos Sąjungoje jau užtikrino ramybę bei gerovę, todėl nebėra reikalo domėtis politika ir rinkimais. Džiaugiamės, kad mūsų tėvynei ir kiekvienam žmogui atsivėrė naujos galimybės. Tačiau kaip jos bus išnaudotos, priklauso nuo visų piliečių, ypač nuo jūsų apsisprendimo suteikti įgaliojimus vieniems ar kitiems politiniams lyderiams.

Pasinaudokite Europos Sąjungos
parama iki paskutinio cento

Lietuvos Vyskupų Konferencijos kreipimasis

Mieli ūkininkai, darbštieji Lietuvos žemdirbiai, pastarąjį mėnesį tenka nuolat girdėti, kad daugelis kaimo žmonių dar nėra deklaravę pasėlių plotų, nors terminas, birželio 1-oji, nenumaldomai artėja. Nedeklaravę pasėlių negalės gauti Europos Sąjungos tiesioginių išmokų, taigi patirs materialinių nuostolių, praras galimybę plėtoti savo ūkį. Išgyvendami nerimą dėl žemdirbių ateities, kaimo socialinių rūpesčių, jaučiame pareigą jus paraginti – nedelskite kreiptis į seniūnijas, kuriose įregistruota jums priklausanti žemės ūkio ir kaimo valda, ir užpildykite paraišką tiesioginėms išmokoms gauti.

Barometras pranašauja darganą

Petras KATINAS

Konstitucinis Teismas nebegrįš prie išspręsto klausimo Tomo Černiševo (ELTA) nuotrauka

Daugelis tiesiog pašiurpo, kai buvo paskelbti apklausų duomenys, teigiantys, kad daugiau nei 50 proc. Lietuvos žmonių jaučia nostalgiją sovietiniams laikams. Pasigirdo nuogąstavimų, kad žmonės pasirengę iškeisti laisvę į sovietinių liesų barščių lėkštę, o demokratiją – į „tvirtos rankos“ diktatūrą. Tačiau, geriau pagalvojus, sovietinių laikų nostalgija vargu ar siejasi su kapitalizmo ir demokratijos paniekinimu. Kada, dar tik įsibėgėjus M.Gorbačiovo „perestrojkai“ ir iš dalies pakilus geležinei uždangai, žmonės pradėjo lankytis Vakarų valstybėse, daugeliui atsivėrė akys, kas ištisais dešimtmečiais buvo nuo jų slepiama. Pasirodė, kad paprasti kasdien keiktų kapitalistinių šalių žmonės gyveno palyginti geriau nei sovietinė liaudis. KGB šnipų, dirbusių Vakarų šalyse, siųstuose savo viršininkams pranešimuose buvo pateikiama daugybė faktų apie nervinį šoką, netgi priepuolius, kurie ištikdavo piliečius, ypač moteris, pirmą kartą savo gyvenime išvydusius visko pertekusias parduotuves, kuriose galėjai įsigyti ko tiktai širdis geidžia.

Karuselės žaidimai

Birželio 13-ąją vyksiančių dvigubų rinkimų kampanija vyksta įdomiai, bet kartu ir keistai. Neįprastą toną užduoda visų pirma „vidinių” (Prezidento) ir „išorinių” (Europarlamento) rinkimų sujungimas. Tokiomis sąlygomis net politikai profesionalai sumaišo abiejų rinkimų esmę ir puola į jiems artimesnę, suprantamesnę ar tiesiog labiau populistinę sritį. Tad ką tada kalbėti apie politikus statistus, kurių pilna visų partijų sąrašuose į EP – rinkimų kampanijoje šie paprasčiausiai skiriami tik vakuumui (kėdėms televizijos studijoje) užpildyti. O ir tarp pretendentų į Prezidento postą politikų neprofesionalų, įskaitant ir neužregistruotuosius, – nors rieškučiomis semk. Ką padarysi – net Seimas, kaip politikų kalvė, irgi pasižymi neprofesionalų gausa. Kitaip argi jis būtų priėmęs nekonstitucinę įstatymo pataisą, už Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą atstatydintam Prezidentui leidžiansią suteikti galimybę vėl po kelerių metų siekti valstybės vadovo posto?