Atnaujintas 2004 gegužės 28 d.
Nr.41
(1244)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Už ką balsuoti Europos
Parlamento rinkimuose?

Stebint prasidėjusią Europarlamento rinkimų kampaniją, galima padaryti ironišką išvadą: mes, lietuviai, nežinome, nei kas ta Europos Sąjunga, nei su kuo ji valgoma. Debatai per radiją ir televiziją atskleidė, kad žurnalistai nežino, ko tų kandidatų į europarlamentarus klausti, o tie nežino, ką atsakyti. Tuo labiau turi būti sutrikę rinkėjai - tai už kokį sąrašą ir kodėl reikia balsuoti?


Švytuoklės nelaukiame,
bet gal ji galėjo būti?

Per ketverius Lietuvoje vykusius rinkimus džiaugėmės švytavimu, kartais liūdėjome, bet bent jau ateitį žinojome: kurie vienąkart laimėjo, kitąkart pralaimės. Taip po Sąjūdžio atėjo komunistai. Po komunistų atėjo Tėvynės sąjunga, tiesa, infiltruota ir prielipais apkabinėta, bet vis viena jos vardu – Tėvynės sąjunga. Pabuvo ji ir apsimetėliai jos vardu, o po to vėl sugrįžo komunistai kuo įvairiausiais pavadinimais. Jeigu tęstųsi švytuoklės dėsningumas, dabar ramiai lauktume TS atėjimo, tik vienu besirūpindami, kad kuo mažiau jai liktų prielipų ir infiltratų.


Anų ir šių dienų nerimas

Yra dienų, kurių nereikia užmiršti. Jos stumiamos užmarštin, bet mes nepasiduokime. Visos įsimintinos ir neužmirštinos, kurios susijusios su nepriklausomybės gynimu. Be abejo, tiems, kuriems nepriklausomybė yra vertybė. Vieną tų dienų mums vaizdžiai primena Lietuvoje įsibėgėjanti ir, atrodo, politinė byla prieš du buvusius konservatorių Vyriausybės ministrus ir vieną viceministrą – Sigitą Kaktį, Rimantą Didžioką ir Antaną Bartulį .


Populistinis politikavimas
ar antivalstybinė veikla

L.e. Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas
Artūrui Paulauskui

Kreipiamės į Jus, kaip į Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantą, atstovaujantį lietuvių tautai ir Lietuvos valstybei.

Su nerimu stebime spaudoje pasirodžiusius straipsnius ir liudytojų atsiliepimus apie V.Uspaskich rinkimų kampanijos formą ir metodus. Šis Lietuvoje natūralizuotas ateivis visuose susitikimuose juodina Lietuvos valstybę, jos demokratiškai išrinktus buvusius ir esančius vadovus, esamą mūsų valstybės konstitucinę sandarą, tyčiojasi iš lietuvių tautos. Jo pasisakymų moto: kvailiai lietuviai nesugeba valdyti savo valstybės, jiems reikia ruso.


Nepavykusi prichvatizacija

Buvę partizanai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, sąjūdininkai 1996 metų pradžioje buvusiuose KGB rūmuose įrengė Švč. Mergelės Marijos genocido aukų koplyčią. Ši koplyčia – tai priminimas apie tautos kančią, kentėjusiųjų ir žuvusiųjų šiame bastione atminties įamžinimas, kančių apmąstymo, gyvenimo tikslo, švietimo ir maldos vieta.

2004 m. balandžio 14 d. Lietuvos gyventojų ir genocido tyrimo centras, savo direktorės D.Kuodytės iniciatyva, paslapčia ir neteisėtai likvidavo šią koplyčią.

Partizanai, politiniai kaliniai ir tremtiniai bei sąjūdininkai pakilo į kovą, kreipdamiesi į aukščiausias Lietuvos institucijas ir reikalaudami, kad koplyčia būtų atstatyta . Tačiau D.Kuodytė nevykdė žmonių prašymų.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija