|
Už ką balsuoti Europos
Parlamento rinkimuose?
Stebint prasidėjusią Europarlamento rinkimų kampaniją, galima padaryti ironišką išvadą: mes, lietuviai, nežinome, nei kas ta Europos Sąjunga, nei su kuo ji valgoma. Debatai per radiją ir televiziją atskleidė, kad žurnalistai nežino, ko tų kandidatų į europarlamentarus klausti, o tie nežino, ką atsakyti. Tuo labiau turi būti sutrikę rinkėjai - tai už kokį sąrašą ir kodėl reikia balsuoti?
Beveik visų partijų komandos pirmiausia pabrėžia, kad ES gins nacionalinį Lietuvos interesą. Tačiau paklausus, kas tas nacionalinis interesas, pradedama visai juokingai sapalioti.
Vienam tas interesas - didesnis švietimo finansavimas (nors ekspertai išaiškina, kad ES nereguliuoja švietimo, tai namų darbų reikalas). Kokiam nors kandidatui kelininkui atrodo, kad nacionalinis interesas - plentų, geležinkelių, uostų modernizavimas, dar kitam rūpi mūsų energetikos sistemos sujungimas su Vakarų. Visa tai, aišku, svarbu Lietuvai, tačiau, kalbėdami be jokios sistemos, kandidatai sutrinka, paprasto rinkėjo paklausti: o ką man, gaunančiam 350 Lt atlyginimą, ta Europa duos? Ir tada kokia nors socialdemokratė (beje, visus metus buvusi Europarlamento stebėtoja) džiaugsmingai populistiškai sušunka: Taigi mes ir einame į Europarlamentą tam, kad padidintume jūsų atlyginimą. ES ekspertai ramiai paaiškina, kad tiesiogiai europarlamentarai negalės spręsti klausimų dėl atlyginimų, taigi pavojinga sukelti tautai nepamatuotus lūkesčius. Tačiau visų Lietuvos rinkimų (nuo savivaldybių iki Prezidento) mada: jei nori prisivilioti rinkėją, žadėk jam didesnę pensiją ir atlyginimą. O kaip kitaip? Juk nepasakysi kaip koks humoro laidos veikėjas: Durna boba, durnas klausimas.
Rimčiau šnekant, galėtume ir mes būti atlaidesni būsimiems europarlamentarams. Jie tikrai ne vienerius metus turės apsitrinti Briuselyje, kad išmoktų sprendimų priėmimo taisykles, kad, lietuviškai patręšti, užaugtų europinės politikos ir ekonomikos strategais.
Praėjusį ketvirtadienį Užsienio reikalų ministerijos sukviesti visų partijų kandidatai pasirašė, jog sieks bendrų Lietuvai naudingų tikslų.Tas pasirašytas planas tikriausiai ir išsirutulios iki nacionalinės programos. Tai gerai. Tikėtina, kad toje programoje tilps visi ekonominiai projektai siekiant įjungti Lietuvos ūkį (energetiką, kelius, transportą) į europinę erdvę. Tikėtina, kad bus punktas apie dėmesį aukštosioms technologijoms - žinių visuomenės kūrimui. Gal bus parašyta ir apie tautinės kultūros puoselėjimą. Gal dar svarbiau būtų suformuoti Lietuvos požiūrį į būsimus ES pokyčius. Remiame ar ne mes ES Konstituciją? Ar Lietuvai geresnė tvirtesnė su greitais sprendimais sąjunga (bet su silpnesniu mūsų pačių balsu) ar norime išlaikyti dabartinę sąjungą, kur sunkiau suderinti atskirų valstybių balsus ir priimti bendrą sprendimą.
Lietuvos nacionalinėje programoje turėtų būti esminė mūsų užsienio politikos nuostata: kokių norime ES santykių su Rusija ir su JAV.
Labai gerai, jei mūsų atstovai važiuos į Briuselį su tokia bendra programa. Bet... Ką daryti mums, rinkėjams, jeigu visos partijos rinkimuose mosuos ta bendra programa. Už ką balsuoti? Užsimerkti ir durti į pirmą pasitaikiusį sąrašą, tik akies krašteliu stebint, kad nepataikytum į kokią Tautos pažangos krūvą, kuri nepasirašė bendros programos plano ir savo riksmais pasiryžusi tik griauti nekenčiamą sąjungą.
Vis dėlto reikia balsuoti gerai atsimerkus - vertinti partijas ir pagal kitokius kriterijus. Universalus kriterijus būtų tas, kurį ką tik paskelbė Katalikų bažnyčios Vyskupų Konferencija. Balsuoti reikėtų už tas partijas ir asmenis, kurie labiausiai pasižymėjo Lietuvos laisvinimo byloje, kurie turi ryšius su Europarlamento frakcijomis ir yra ten gerbiamos asmenybės.
Didžiausia ir įtakingiausia frakcija Europarlamente yra dešinioji Liaudies partijos grupė (joje būtų mūsiškė Tėvynės sąjunga ir krikdemai). Po jos - Socialistų frakcija (mūsiškiai socialdemokratai). Nors turinti gerokai mažesnį svorį, bet irgi įtakinga yra Liberalų, demokratų ir reformų frakcija (į ją taikosi mūsų liberalcentristai, Naujoji sąjunga ir liberaldemokratai).
Taigi balsuojant dar turi įtakos skirtumai tarp kairiųjų ir dešiniųjų. Dešinioji Liaudies partijos frakcija ypač remia krikščioniškąsias vertybes. Neseniai ji komunizmą prilygino fašizmui (Vakarai iki šiol vengė šitokios aiškios pozicijos).
Žmonėms reikia žinoti, kad ES kairieji pasisako už didesnius mokesčius, didesnį ūkio reguliavimą, normų griežtinimą. Kartu jie ir už didesnes išmokas iš bendro ES katilo.
Dešinieji, priešingai, - už mažesnius mokesčius, mažesnes išmokas ir mažesnį reguliavimą - prieš biurokratinį standartizavimą. Ekonominiu požiūriu Liaudies partijos ir liberalų nuostatos yra panašios, tik Liaudies partijai svarbi dar ir socialinė apsauga.
Liberalai pasisako už esminį dotacijų žemės ūkiui sumažinimą. Liaudies partija priduria: tik ne naujųjų narių sąskaita. Jos nuomone, dotacijas žemės ūkiui bus galima mažinti, kai naujųjų narių žemdirbiai atsistos ant kojų ir bus pajėgūs konkuruoti. Liaudies partija nuo Liberalų ypač skiriasi vertybinėmis nuostatomis. Liaudies partija remia tradicinę šeimą, o Liberalų - homoseksualų santuokas.
Mūsų partijos kažkodėl vengia pasakoti apie vertybines ir programines savo būsimų frakcijų nuostatas. O rinkėjui tai labai svarbu.
Visiškai kvaila rinktis Viktoro Uspaskicho Darbo partiją, kuri neturi jokių vertybinių nuostatų ir skelbiasi esanti nei kairioji, nei dešinioji. Jos sąraše nežinomi ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje žmonės, kurie niekuo nenusipelnę Lietuvos valstybingumo kelyje.
O kai šio sąrašo lyderiai ima žadėti peržiūrėti Lietuvos sutartį su ES, tai tokia demagogija net šiurpą kelia. Tai tolygu pažadui chuliganiškai reketuoti ES, sukuriant Lietuvai nepatikimos ir nebrandžios valstybės įvaizdį.
Lina Pečeliūnienė
Valstiečių laikraštis
(2004 05 25, Nr. 43)
© 2004 "XXI amžius"
|