|
Nepavykusi prichvatizacija
Buvę partizanai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, sąjūdininkai 1996 metų pradžioje buvusiuose KGB rūmuose įrengė Švč. Mergelės Marijos genocido aukų koplyčią. Ši koplyčia tai priminimas apie tautos kančią, kentėjusiųjų ir žuvusiųjų šiame bastione atminties įamžinimas, kančių apmąstymo, gyvenimo tikslo, švietimo ir maldos vieta.
2004 m. balandžio 14 d. Lietuvos gyventojų ir genocido tyrimo centras, savo direktorės D.Kuodytės iniciatyva, paslapčia ir neteisėtai likvidavo šią koplyčią.
Partizanai, politiniai kaliniai ir tremtiniai bei sąjūdininkai pakilo į kovą, kreipdamiesi į aukščiausias Lietuvos institucijas ir reikalaudami, kad koplyčia būtų atstatyta . Tačiau D.Kuodytė nevykdė žmonių prašymų.
2004 m. gegužės 18 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas, atsižvelgdamas į Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto susivienijimo Labora pareiškimą Dėl koplyčios KGB rūmuose neteisėto likvidavimo, svarstė koplyčios likvidavimo klausimus. D.Kuodytė komisijai nepateikė jokių argumentų, dėl kurių būtų galima likviduoti koplyčią. Mes prisimename, kaip sovietų valdžia, komunistai ir komjaunuoliai aršiai kovojo prieš Bažnyčią ir tikėjimą. Išgrobtas bažnyčias sovietai paversdavo sandėliais. Matyt, D.Kuodytei ilgam atmintin įsirėžė buvusių bendraminčių komunistų ir komjaunuolių ,,žygdarbiai naikinant tikėjimą. Matyt, ji nepriklausomos Lietuvos metais pasistengė įgyvendinti išmoktas pamokas. Susidarė įspūdis, kad D.Kuodytė tebeveikia sovietiniais metodais. Turbūt ji, likviduodama koplyčią, norėjo prichvatizuoti šią patalpą. Seimo komisija neįtikino D.Kuodytės atstatyti koplyčią, tad buvo nutarta komisijos posėdį pratęsti koplyčioje. Direktorės elgesys parodė neapsakomai žemą moralę, teisinių aktų ignoravimą, diktatorišką elgesį. Matyt, suprasdama savo neteisėtus veiksmus, sukėlusius daugelio žmonių nepasitenkinimą ir bijodama prarasti direktorės kėdę, ji įsipareigojo atstatyti koplyčią.
Gegužės 19 dieną koplyčia buvo atstatyta.
Manau, kad D.Kuodytės įvykdytu koplyčios likvidavimu turėtų susidomėti Lietuvos generalinė prokuratūra ir Lietuvos policijos generalinis komisaras.
Leonas KEROSIERIUS,
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto susivienijimo
Labora tarybos pirmininkas
© 2004 "XXI amžius"
|