|  
 
Laimėjo dešiniųjų kandidatas  
            
               
                  | 
			   
               
                |  
                   
Naujasis Vokietijos prezidentas 
  
Horstas Kioleris   
EPA-ELTA nuotrauka  
		   
		 | 
	        
	     
			 Praėjusį sekmadienį Vokietijos piliečiai stebėjo per televiziją 
			  transliuotus naujojo prezidento rinkimus Bundestage. Pagal Vokietijos 
			  konstituciją, federalinis prezidentas renkamas ne visuotiniuose 
			  rinkimuose, o parlamento narių ir rinkikų, išrinktų federalinėse 
			  žemėse. Nors Vokietijos prezidentas neturi didelių įgaliojimų, palyginti 
			  su tokių valstybių kaip JAV ar Prancūzijos prezidentai, o atlieka 
			  daugiau reprezentacinį vaidmenį, tačiau šį kartą susidomėjimas prezidento 
			  rinkimais gana nemažas. Mat prieš rinkimus socialdemokratams palanki 
			  žiniasklaida ir garsusis Simono Vyzentalio centras, persekiojantis 
			  tikrus ar tariamus žydšaudžius Antrojo pasaulinio karo metais, sukėlė 
			  didelį triukšmą dėl to, kad Baden Viurtembergo žemės Krikščionių 
			  demokratų sąjunga pasiūlė vienu iš rinkikų paskirti šios žemės buvusį 
			  ministrą pirmininką Hansą Filbingerį, kuriam neseniai sukako 90 
			  metų. Tačiau ne garbingas rinkiko amžius sukėlė kairiųjų ir Vyzentalio 
			  centro Jeruzalės skyriaus vadovo, gerai žinomo Lietuvoje, Efraimo 
			  Zurofo pyktį. Paskelbta (nors tas buvo žinoma ir daug anksčiau), 
			  kad H.Filbingeris nacių valdymo metais buvo teisėjas ir prokuroras. 
			  Dešinieji opozicijoje esantys krikščionys demokratai kandidatu į 
			  Vokietijos prezidentus iškėlė žinomą visoje Europoje ir pasaulyje 
			  finansininką 61 metų Horstą Kiolerį. Jis užėmė vadovaujančius postus 
			  Tarptautiniame valiutos fonde, vadovavo Rytų Europos plėtros bankui. 
			  Savo ruožtu valdantieji socialdemokratai ir labai paraudonavę žalieji 
			  savo kandidate iškėlė 60 metų politologijos profesorę G.Švan. Socialdemokratai 
			  ypač akcentavo, jog G.Švan tapsianti pirmąja moterimi  federaline 
			  prezidente Vokietijos istorijoje. Taip buvo stengiamasi pritraukti 
			  rinkikių moterų balsus ir iš dešiniosios opozicijos stovyklos. Kita 
			  vertus, valdančiosios partijos ir kanclerio Gerhardo Šrioderio populiarumas 
			  sparčiai krenta netgi tarp paprastai už kairiuosius balsuojančių 
			  rinkėjų. Tą parodė ir skandalas, įvykęs praėjusią savaitę, kai kancleris 
			  G.Šrioderis surengė priėmimą Manheimo mieste naujųjų Socialdemokratų 
			  partijos narių garbei. G.Šrioderiui dalijant autografus savo gerbėjams, 
			  prie jo priėjęs vidutinio amžiaus žmogus su naujojo socialdemokratų 
			  nario raiščiu ant rankovės smogė kancleriui smarkų antausį. Vėliau 
			  policijoje užpuolikas, prisistatęs bedarbiu iš Saro krašto, teigė, 
			  kad taip atkeršijo kancleriui, išdavusiam socialistinius idealus. 
			  Iš tiesų dėl vis augančio nedarbo ir dėl gerokai apkarpytų lėšų 
			  socialinei apsaugai pirmiausia kaltinamas kancleris G.Šrioderis. 
			  Todėl per prezidento rinkimus valdantieji socialdemokratai siekė 
			  parodyti, jog jų politiką teberemia dauguma vokiečių. Vis dėlto 
			  socialdemokratų kandidatė G.Švan pralaimėjo. Tiesa, labai nežymiai 
			   tik vieno balso skirtumu.  
			Petras KATINAS 
              
            © 2004 "XXI amžius" 
             |