Pirmasis puslapis
Valstybė
    ir bažnyčia
Kryžkelės
Retro
Kultūra
Literatūra
Nuomonės
Gimtas kraštas
Darbai
Lietuva
Pasaulis
Žvilgsnis
Istorijos vingiai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Knygnešystė Panevėžio krašte

Bronius VERTELKA

Panevėžio kraštotyros muziejaus darbuotoja Jūratė Gaidelienė parengė išsamų pranešimą apie vyskupą Motiejų Valančių

Savo kūrybą skaito Fridrichas Pafas iš Vokietijos. Kairėje – poetas Vytautas Karalius

Keturiasdešimtojo „Poezijos pavasario“ dalyvio Arūno Sprauniaus (dešinėje) autografas Smilgių bibliotekininkui Edvardui Vaičiui

Į nuostabaus grožio kampelį – Ustronę – gegužės 28 dieną rinkosi gimtosios kalbos mylėtojai. Po atviru dangumi greta Juozo Tumo-Vaižganto ir Knygnešių muziejaus vyko minėjimas-konferencija „Knygnešystė ir jos istorija Panevėžio krašte“, skirta lietuviškos spaudos atgavimo šimtmečiui pažymėti. Renginį organizavo rajono savivaldybės Viešoji biblioteka.

Vyskupas – nuoseklus
lietuviško rašto gynėjas

Konferencijos dalyviai įdėmiai išklausė Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresniosios muziejininkės Jūratės Gaidelienės pranešimą „Knygnešystės pradininkas vyskupas Motiejus Valančius“. Muziejaus darbuotoja sugebėjo atskleisti vyskupo, kaip žymiausio to meto kovotojo už lietuviškos spaudos draudimo panaikinimą XIX amžiuje, asmenybę. J. Gaidelienė akcentavo, kad šis taurus dvasininkas, naudodamasis savo padėtimi, į pasienio parapijas skirdavo patikimus kunigus, kurie įsitraukdavo į lietuviškų knygų platinimo darbą. Vyskupo M. Valančiaus knygnešių organizacija veikė 1867-1871 metais. Nors jos veikla koncentravosi Žemaitijoje, lietuviški leidiniai pasiekdavo ir Panevėžio apylinkes. Vyskupo knygnešių organizacijai priklausė šio krašto žmonės – Panevėžio miesto gyventoja Karolina Laurinavičiūtė ir raguvis valstietis Stanislovas Račiukas. Pastarasis turėjo didelį vyskupo pasitikėjimą ir ne kartą jo pavedimu Tilžės katalikų bažnyčios klebonui Jonui Zubermanui – didžiausiam vyskupo talkininkui – gabeno dideles pinigų sumas , vyskupo laiškus, knygelių užsakymus. Verta paminėti, kad būsimą žymiausią Lietuvos knygnešį Jurgį Bielinį tokiam pasiryžimui paskatino vysk. M.Valančius.

Turėdamas tikslą šviesti tautą, ugdyti ją, stiprinti jos atsparumą rusifikacijai, vysk. M.Valančius padėjo pagrindus lietuvybės žadinimo darbe, knygnešystėje, slaptų lietuviškų mokyklų kūrime. Jau būdamas silpnos sveikatos, per savo vyskupavimo 25 metų sukaktuves, jis rašė: „ Kovojau gerą kovą, bėgimą užbaigiau, tikėjimą išlaikiau“.

Kaip išsaugoti savo kultūrą ir raštą dabar, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, konferencijoje mintimis dalijosi Naujamiesčio klebonas kun. Algirdas Dauknys.

Vienuoliktoko panieka gimtajai kalbai

Konferencijos darbe dalyvavęs Panevėžio bibliofilų klubo narys Bonifacas Ruželė pasakojo, jog jam teko sutikti savo gimtąją kalbą pažeminusį vienuoliktos klasės moksleivį. Iš šio lūpų panevėžietis išgirdo, kad jam nebūtina mokėti lietuvių kalbą, jam svarbiau išmokti kalbėti angliškai. Tokia jaunuolio kalba B.Ruželei buvo kaip skaudus smūgis. Kalbėtojas citavo šviesiausių žmonių mintis, jog lietuvių kalba yra viena gražiausių pasaulyje.

Garsus kraštotyrininkas, J. Balčikonio gimnazijos muziejaus įkūrėjas ir puoselėtojas Vytautas Baliūnas Ustronėje paliko laikraščių „Varpas“ ir „Aušra“ fotografuotus leidinius, pasirodžiusius JAV. Dvi storokas knygas iš pedagogo rankų perėmė J.Tumo-Vaižganto ir Knygnešių muziejaus direktorius Audrius Daukša.

Ne skaitydama iš popierėlio, bet pasitikėdama savo atmintimi, kalbėjo Lietuvos knygnešio draugijos pirmininkė Irena Kubilienė. Viešnia iš Vilniaus – knygnešystės reikalų Lietuvoje žinovė. Docentė susirinkusiesiems perdavė dr. Antano Tylos sveikinimą. Jis yra knygos „Garšvių knygnešių draugija“ autorius. Smagų I. Kubilienės pašnekesį nutraukė pasirodę svečiai. Juos atlydėjo Viešosios bibliotekos direktorė Rūta Bagdonienė.

Neaplenkė poezijos šventės dalyviai

Konferencijos diena buvo išskirtinė: abiturientai laikė lietuvių kalbos egzaminą. Tą dieną į Ustronę užsuko ir grupelė keturiasdešimtojo „ Poezijos pavasario“ dalyvių. Savo plunksnos kolegas pristatė Marytė Kontrimaitė. Tarp atvykusiųjų buvo Vytautas Karalius, Arūnas Spraunius, Elena Mezginaitė, Marius Burokas, Vacys Reimeris ir Fridrichas Pafas, svečias iš Vokietijos. Pastarasis skaitė savo poeziją. Lietuviškai ją vertė V. Karalius. Trumpus savo kūrinėlius perskaitė M. Burokas, jauniausias amžiumi iš poetų, ir V. Reimeris. Poezijos kūrėjai ilgai neužtruko Ustronėje. Susipažinę su J. Tumo-Vaižganto ir Knygnešių muziejumi bei apžiūrėję Juliaus Vaupšo fotografijų parodą „Iš Ustronės istorijos“, jie leidosi į kelią, kur jų laukė nauji susitikimai.

Nepamiršta artimų takų

Pastaraisiais metais itin produktyviai dirba fotomenininkas ir medžio meistras J.Vaupšas. Naujamiestyje gyvenantis meniškos sielos žmogus mediniam kryžiui, kuris stovi prie keliuko, vedančio į J. Tumo-Vaižganto ir Knygnešių muziejų, išdrožė Kristaus kančią. Prieš konferenciją J. Vaupšas užsuko ir į Garšvių kapines, kur ilsisi knygnešiai. Gegužės 7–ąją – Spaudos atgavimo dieną – ten ant vieno medžio jis sukabino šimtą molinių varpelių. Naujamiestietį džiugino tai, jog per prabėgusias tris savaites nukritusį žemėn rado tik vieną varpelį. Tai jis ir pranešė konferencijos dalyviams.

O J.Vaupšo fotoparoda „Iš Ustronės istorijos“ – tai jo darbų ekspozicijos, kuri veikia Panevėžio G. Petkevičaitės – Bitės viešosios bibliotekos galerijoje „Antrasis aukštas“ ir yra skirta lietuviškos spaudos atgavimo šimtmečiui pažymėti, tęsinys. Skirtumas tik tas, kad už pirmosios parodos rengimą autorius negavo nė cento, už antrąją jis nebuvo pamirštas. Parodai Ustronėje fotomenininkas pateikė per 20 fotodarbų. Juodai baltose nuotraukose – prabėgusių metų vaizdai. Fotomeistrui pažįstamas kiekvienas Ustronės kupstelis ir takelis. Nemenkas J.Vaupšo įnašas, kad čia veikia jau pasaulyje žinomas muziejus. Kelerius metus meninkas jam vadovavo.

Ustronė, Panevėžio rajonas

Autoriaus nuotraukos

© 2004 "XXI amžius"