Pirmasis puslapis
Valstybė
    ir bažnyčia
Kryžkelės
Retro
Kultūra
Literatūra
Nuomonės
Gimtas kraštas
Darbai
Lietuva
Pasaulis
Žvilgsnis
Istorijos vingiai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Jubiliejinis Poezijos pavasaris

Vladas VAITKEVIČIUS

Poezijos pavasario 2004 laureatas Alfonsas Maldonis

„Pasikeitė laikas, santvarka, Poezijos pavasarių Kaune vieta, laureatų regalijos... Tik nepakito literatūrinės šventės esmė – pavasariškai atlapaširdiška lyrikos žodžių sėja.“ Šie Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininko poeto Petro Palilionio žodžiai, išspausdinti jo kūrybingai sumanytame, Gedimino Pempės meniškai sumaketuotame, Gretos Bakūnaitės suredaguotame, fotografų Edmundo Katino ir Algirdo Kairio Poezijos pavasarių laureatų nuotraukomis iš Maironio lietuvių literatūros muziejaus fondų sugyvintame lankstinuke „... pradžioje buvo poetai... vėliau – poezijos pavasariai...“, gegužės 28-ąją atvedė į Rumšiškes darbščius ir Dievo palaimos lydimus įkvėpto žodžio sėjėjus iš Lietuvos, Čiuvašijos, Lenkijos ir Austrijos.

Indijos žmonės atmetė
fundamentalizmą

Mindaugas BUIKA

Indijos parlamento rinkimus laimėjusios Kongreso partijos pirmininkė Sonia Gandi atsisakė premjerės posto ir jos siūlymu šiose pareigose patvirtintas buvęs finansų ministras Manmohanas Singhas EPA-ELTA nuotrauka

Atidžiai stebėjusi rinkimų kampanijos eigą Indijoje, didžiausioje demokratinėje pasaulio valstybėje (Kinijoje gyventojų daugiau, bet ji nėra demokratinė), vietos Katalikų Bažnyčia teigiamai įvertino rinkimų rezultatus, rodančius, kad indų dauguma atmetė ankstesnės vyriausybės propaguotą fundamentalizmą, kuris ribojo religinių mažumų teises. Taip pat teigiamai buvo sutiktas rinkimus laimėjusios Indijos nacionalinio kongreso (INC) partijos lyderės Sonios Gandi atsisakymas užimti premjero postą, nes tai galėjo sukelti provokacijas ir įtampą šalies visuomenėje.

Knygnešystė Panevėžio krašte

Bronius VERTELKA

Panevėžio kraštotyros muziejaus darbuotoja Jūratė Gaidelienė parengė išsamų pranešimą apie vyskupą Motiejų Valančių

Į nuostabaus grožio kampelį – Ustronę – gegužės 28 dieną rinkosi gimtosios kalbos mylėtojai. Po atviru dangumi greta Juozo Tumo-Vaižganto ir Knygnešių muziejaus vyko minėjimas-konferencija „Knygnešystė ir jos istorija Panevėžio krašte“, skirta lietuviškos spaudos atgavimo šimtmečiui pažymėti. Renginį organizavo rajono savivaldybės Viešoji biblioteka.

Vyskupas – nuoseklus
lietuviško rašto gynėjas

Konferencijos dalyviai įdėmiai išklausė Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresniosios muziejininkės Jūratės Gaidelienės pranešimą „Knygnešystės pradininkas vyskupas Motiejus Valančius“. Muziejaus darbuotoja sugebėjo atskleisti vyskupo, kaip žymiausio to meto kovotojo už lietuviškos spaudos draudimo panaikinimą XIX amžiuje, asmenybę. J. Gaidelienė akcentavo, kad šis taurus dvasininkas, naudodamasis savo padėtimi, į pasienio parapijas skirdavo patikimus kunigus, kurie įsitraukdavo į lietuviškų knygų platinimo darbą.

Festivalio pradžia – per Sekmines

Pažaislio festivalyje dainuoja jaunieji Armėnijos talentai

Sekmadienį, gegužės 30-ąją, muzikos festivalio pradžią jau devintą kartą paskelbė Pažaislio bažnyčios varpas. Kultūros šventės rengėjus, globėjus, dalyvius ir žiūrovus sveikino Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius, kultūros ministrė Roma Žakaitienė, laikinai einantis Seimo pirmininko pareigas Česlovas Juršėnas, Šv.Kazimiero moterų kongregacijos vienuolė sesuo Julita, kuri priminė, jog šventoriaus sakralinėje erdvėje Sekminių dieną žmonėms suteikiama galimybė išgirsti pasaulio talentų kūrybą. Festivalio atidarymo koncerto klausėsi ir Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.

Žmogus kuria ilgėdamasis Dievo

Danutę Lipčiūtę-Augienę sveikino jaunieji skaitytojai

Maironio literatūros muziejuje viešėjo Putname (JAV) gyvenanti vaikų rašytoja ir lietuvybės išeivijoje puoselėtoja Danutė Lipčiūtė-Augienė. Nepriklausomybės metais tai jau dešimtoji jos kelionė į Lietuvą.

D.Lipčiūtė-Augienė yra Maironio sesers Kotrynos jauniausia duktė. Lipčių šeimoje augo septyni vaikai, ir visi jie paaugę gyveno savo dėdės Maironio namuose Kaune, visus juos prelatas ir garsus poetas leido į mokslus, auklėdamas ypač akcentavo lietuvybę, dorą, meilę Dievui. Danutė baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją, studijavo Vytauto Didžiojo universitete lituanistiką su gretutine prancūzų kalbos ir literatūros specialybe. Vėliau, gavusi stipendiją, gilino žinias Sorbonos fonetikos institute. Ten susipažino su dailę studijuojančiu jaunu dailininku Pauliumi Augiu, tapo jo žmona. 1944 metais su šeima pasitraukė į Vakarus, gyveno Austrijoje, Vokietijoje, o po kelerių metų išvyko į JAV, įsikūrė Putname.

Ramybės ir būties grožio salelėje

Vytautas Tamoliūnas ir Romualdas Rakauskas

Gegužės 12-ąją gerbėjai rinkosi į bendros žinomo fotomenininko Romualdo Rakausko (g.1941 m. Akmenėje) ir šiek tiek jaunesnio, bet jau spėjusio pagarsėti ir pelnyti įvairių apdovanojimų tapytojo Vytauto Tamoliūno (g.1955 m. Telšiuose) fotografijos ir tapybos parodos „Du žemaičiai, du pasauliai“ atidarymą Kauno architektų namų galerijoje.

Pasak parodos autorius ir jų kūrybą pristačiusios V.Tamoliūno žmonos menotyrininkės Rimantės Tamoliūnienės, abu kūrėjai savitai mato mus supantį pasaulį, ne užgožia, bet papildo vienas kitą. Fotografijų ir paveikslų kalba tyli, tačiau iškalbinga, iš jų šviečiantys gamtos vaizdai prabyla į mūsų sielą lyg pradiniai Dievo kūriniai. Abu menininkai per gamtą subtiliai perteikia taip mums reikalingos ramybės pojūtį. Simboliška, sakė R.Tamoliūnienė, jog paroda atidaroma per patį sužydėjimą, nes R.Rakauskas visą laiką fotografavo šviesų gamtos stebuklą – žydėjimą.

Poezijos pakylėtas

Savo 90-ies metų sukaktį pažymėjęs poetas Petras Zablockas

Petras Zablockas - trijų poezijos ir vienos prozos knygų autorius. Už eilėraščių rinkinį „Po tuo dangum“ jis buvo apdovanotas Žemės ūkio ministerijos premija. Kaimo rašytojų sąjungos narys neseniai šventė savo 90-metį. Poeto jubiliejus buvo pažymėtas Panevėžyje ir Biržuose.

Iš Papilio parapijos Saliečių kaimo kilusį kūrėją kaip brangų svečią sutiko Biržų viešojoje bibliotekoje. Jos mažoji salė buvo pilnutėlė P. Zablocko poezijos gerbėjų.

Susitikti su kraštiečiu atvyko jo seni draugai, bičiuliai, tėviškėnai. Veikė poeto kūrybos paroda, joje buvo pristatyti mokyklos laikais ar lageryje rašyti eilėraščiai. Šiltai jubiliatą sveikino evangelikų reformatų kunigas Rimantas Mikalauskas. Į susitikimą su svečiu jis atėjo ką tik grįžęs iš Olandijos. P. Zablockas liko vienintelis iš prieškario Lietuvos rinktų Evangelikų Reformatų Bažnyčios kuratorių.

Kaimo mokyklos jubiliejus

Lukšių klebonas kun. Gvidonas Pušinaitis tarp mokinių ir mokytojų

Šakių rajono Lukšių seniūnijos Liepalotų kaimo mokykla paminėjo savo 50-metį. Renginys prasidėjo šv. Mišiomis Lukšių Šv. Juozapo bažnyčioje, kurias aukojo klebonas kun. Gvidonas Pušinaitis ir buvęs mokyklos auklėtinis kun. Virginijus Grigutis. Po šv. Mišių buvo aplankytos kapinės ir padėta gėlių ant Amžinybėn išėjusių mokyklos mokytojų ir mokinių kapų.

Pirmieji mokyklos mokslo metai prasidėjo 1953 metais ūkininko P.Bataičio sodyboje. Tuo metu septynmetei mokyklai vadovavo direktorius Zigmas Masteika, čia dirbo pirmieji mokytojai Albina Povilaitytė, Birutė Mačiulienė, Romas Sedeika, o pradinių klasių komplektuose, esančiuose Staliorių ir Germuolių kaimuose, dirbo mokytojos Adelė Aleknavičienė ir Eugenija Vaičaitytė.

Ant išnykimo ribos

Sarapiniškiečiai susirūpinę dėl galimo mokyklos uždarymo

Žinant nuolat mažėjantį mokinių skaičių mokyklose, belieka tik konstatuoti, kad, deja, jau neišvengiamai prasidėjo mokyklų tuštėjimo, o kai kur - ir nykimo metas.

Varėnos rajono savivaldybės vadovai, keletą metų delsę ir atidėlioję šią ne itin malonią misiją, yra tiesiog priversti priimti nepopuliarius sprendimus ir dėl tos pačios priežasties – mažo mokinių skaičiaus – galvoti apie keleto mokyklų uždarymą.

Šiais metais iki dešimties mokinių yra Pilvingio, Krūminių, Kabelių ir Čebatorių skyriuose.

Rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas bei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Liudas Tamulevičius, susitikę su Sarapiniškių pagrindinės mokyklos pedagogais ir tėvais, aptarė šią problemą. Rajono vadovas pripažino, kad nemalonu galvoti apie bene vienintelio kaime šviesulio panaikinimą. Tačiau jis siūlė atsižvelgti ir į tai, kad, mokytojui dėstant jungtinėms klasėms, nukenčia vaikų žinios.

Nėra iš ko rinktis

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas (dešinėje) ir Ramzanas Kadyrovas

Rusijos politikos apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad Čečėnijos „prezidento“ Achmado Kadyrovo nužudymas, sukėlęs šoką Kremliuje, kai kam iš Rusijos politikų buvo tarsi savotiškas palengvėjimas. Ypač tarp aukščiausios karinės vadovybės ir su jais susijusių politikų. Kaip teigia dienraščio „Komsomolskaja pravda“ politikos apžvalgininkas Sergejus Jurjevas, A.Kadyrovo žūtis kai kam sukėlė nemažą pasitenkinimą. Pastaruoju metu šis V.Putino statytinis vis labiau erzino daugelį Maskvos politikų ir verslo žmonių. Iš tiesų A.Kadyrovas, remdamasis savo asmenine gvardija ir giminėmis, sugebėjo sunaikinti ar patraukti į savo pusę kai kuriuos nežymius čečėnų kovotojų vadus, tačiau pagrindiniai kovotojų vadai ir strategai, tokie kaip Šamilis Basajevas, smogia okupantams ir jų statytiniams smūgį po smūgio.

Blūdas

Petras KATINAS

Mūsų klasikas, nenuilstantis tautos laisvės šauklys, jos gimtosios kalbos ir literatūros puoselėtojas, rašytojas ir kritikas kan. Juozas Tumas-Vaižgantas 1914 metais „Vairo“ žurnale, recenzuodamas Dobilo romaną „Blūdas“, kuriame gana tendencingai buvo aprašomi 1905 metų revoliuciniai įvykiai Lietuvoje, rašė: „Ne Bajorūnai ir Usevičiai („Blūdo“ romano veikėjai – P.K.) ir Ko blūdijo 1905 metais, bet visa Lietuva, kaip ji beesanti, visi jos luomai, sluoksniai, sritys: valstiečiai, dvarininkai, žydai, pirkliai, amatininkai, valdininkai, tarnai, lobininkai, vyrai ir moterys – visi, visi“. Nuo pernykščio rudens ir iki pat šiol visuomenėje, o ypač tarp politikų ir politikierių, tas blūdijimas pasiekė ir dar pasieks virimo temperatūrą. Be abejonės, šioje specialiai keliamoje sumaištyje akivaizdžiai pirmauja paksininkai, jau pasiekę bet kokio neįsivaizduojamo absurdo viršūnę. Suniekinę Konstitucinio Teismo sprendimą, uždraudus jų (ir ne tik) išsigalvotam dievukui veržtis į valdžios viršūnes, paksininkai bandė sukviesti Lietuvoje reziduojančius užsienio valstybių diplomatus ir grubiausiai apšmeižti Lietuvą, kurioje esą paminamos elementariausios žmogaus teisės, gąsdino Strasbūro teismu, o svarbiausia, pareiškė įkuriantys savotišką „liaudies frontą“, paskelbiant mirtiną karą „elito“ diktatūrai.