|
|
Nėra
iš ko rinktis
 |
|
Rusijos prezidentas
Vladimiras Putinas (dešinėje)
ir Ramzanas Kadyrovas
|
Rusijos politikos apžvalgininkai atkreipia dėmesį,
kad Čečėnijos prezidento Achmado Kadyrovo nužudymas, sukėlęs šoką
Kremliuje, kai kam iš Rusijos politikų buvo tarsi savotiškas palengvėjimas.
Ypač tarp aukščiausios karinės vadovybės ir su jais susijusių politikų.
Kaip teigia dienraščio Komsomolskaja pravda politikos apžvalgininkas
Sergejus Jurjevas, A.Kadyrovo žūtis kai kam sukėlė nemažą pasitenkinimą.
Pastaruoju metu šis V.Putino statytinis vis labiau erzino daugelį
Maskvos politikų ir verslo žmonių. Iš tiesų A.Kadyrovas, remdamasis
savo asmenine gvardija ir giminėmis, sugebėjo sunaikinti ar patraukti
į savo pusę kai kuriuos nežymius čečėnų kovotojų vadus, tačiau pagrindiniai
kovotojų vadai ir strategai, tokie kaip Šamilis Basajevas, smogia
okupantams ir jų statytiniams smūgį po
smūgio.
|
|
|
Apgaulingas
kairiųjų maršas
Lietuvą valdantys socialdemokratai mėgsta deklaruoti,
kad tik kairiųjų valdomose valstybėse yra pakankamai gera tvarka,
socialinis teisingumas ir t.t. Tačiau kairieji, kad ir kaip jie
vadintųsi socialdemokratais, socialistais ar leiboristais visada
garsėjo tuo, kad vienaip ar kitaip palaikė komunistinį Sovietų Sąjungos
režimą. Griūvant bolševikų imperijai, valdžion atėjus prezidentui
Borisui Jelcinui, Vakarų spaudoje pasirodė straipsnis, kuriame buvo
rašoma: Boriso Jelcino politika apie būsimą socialinę Rusijos santvarką
yra ne kas kita, o tik vakarietiškos demokratijos pakartojimas.
Jis (B.Jelcinas) tiktai pėstininkas Vakarų sumanytame gudriame žaidime.
Kad tai suprastume, pakanka tik prisiminti, kokią reklamą jam sukėlė
Jungtinės Valstijos. Tai ir suprantama B.Jelcinas kuria tokį ekonominį
modelį, kuris absoliučiai tenkina amerikiečių administraciją.
|
|