|
Dvasios švyturiai
Drąsūs žygdarbiai nušviečia
istoriją akinančia šviesa,
ir tai vienas ryškiausių žmonijos švyturių.
Viktoras Hugo
XX amžius didžiausių istorinių lūžių, tragizmo, didvyriškumo, išdavysčių amžius. Kūrėsi galingos imperijos, karuose žuvo milijonai kovotojų ir taikių žmonių... Griuvo supervalstybės, sukurtos ant melo, smurto, teroro pamatų. Kiekviena Europos valstybė patyrė karų, pokario metų kataklizmus. Mes išlikome. Mes dvasia nepalūžusi tauta lietuviai! Išlikome ir vėl sustojome po Laisvės vėliava, kad ją apgintume, išsaugotume kartų kartoms, kaip ir Lietuvos vardą šventą!
Dar ne visi vardai, žygdarbiai įamžinti paminkluose. Tat istorija laukia, nes laikas skuba ir išsiveda paskutinius dramatiškų įvykių gyvuosius liudytojus. Knygos tai tiltai tarp kartų. Jos saugo istorijos faktus, vardus, datas. Jos įamžina istorinę tiesą.
Sūduvos kraštas gali pasidžiaugti, kad turi uolių kraštotyrininkų, istorikų. Per pastarąjį dešimtmetį išleista nemažai knygų apie sovietinės okupacijos, karo, pokario metų tragiškus įvykius. Jų autoriai Justinas Sajauskas, Vincas Peckus, Aldona Vilutienė, Vytautas Raibikis ir kt.
Mokytojai lituanistai Danutė ir Zigmantas Vidrinskai tikri Sūduvos krašto metraštininkai. Jie išleido keletą knygų apie žymius marijampoliečius šviesuolius: pedagogų Jarumbavičių šeimą, mokytoją Juzefą Jakelaitienę. Svariausi Vidrinskų darbai tragiški sovietinės okupacijos žiaurumus patyrusių tautiečių likimai. Knygoje Išplėšti iš tėvynės delnų marijampoliečių mokytojų tremtinių atsiminimai, dokumentinė medžiaga. Kitoje knygoje Juos lydėjo šventas jausmas pasakojama apie politinių kalinių išgyvenimus. Leidinyje Ožkasvilių kaimo likimas atskleista barbariškai sunaikinto Suvalkijos kaimo istorija.
Neseniai pasirodė nauja Vidrinskų parengta knyga Trys Sibiro švyturiai. 400 puslapių knygoje atskleidžiamas dramatiškas Sūduvoje gyvenusių ir dirbusių kunigų likimas. Pranciškus Adomaitis, MIC, Antanas Mieldažys (1907-1990) ir Pranciškus Šliumpa (1916-1976) praėjo baisią Sibiro golgotą. Sunku rasti žodžių, kurie išreikštų dvasininkų aukos prasmę ir didingumą.
Monsinjoras Alfonsas Svarinskas ilgametis politinis kalinys knygoje rašo: Okupacijos metais kunigai daugiausia nukentėjo ir savo auka padarė daug gero ir Bažnyčiai, ir Tėvynei, o atlikdami savo pareigą, atidavė garbę Dievui.
Trijų Sibiro švyturių autoriai Vidrinskai, pristatydami atsiminimus, įžangoje teigia: Ta karta, kuriai rūstus likimas lėmė didžiausius amžiaus sukrėtimus (
) bei būti dvasinio ar fizinio genocido liudininkais, jau palengva slenka nebūtin. Su ja ir daugybė skaudžių išgyvenimų, ateities kartoms gal nesuprasimų, gal netikėjimu ar abejone pagrįstų. Ilgus metus Vidrinskai rinko atsiminimus, laiškus, dienoraščius, nuotraukas, dokumentų faksimiles, kurie faktų kalba liudytų sovietinių okupantų sistemingai vykdomą laisvų tautų naikinimo programą. Antros okupacijos metu, - teigia autoriai, - buvo areštuota per 300 kunigų. Daug jų, nepakėlę kankinimų, žuvo, o grįžusieji buvo ujami, persekiojami, blaškomi po nuošaliausias parapijas.
Dvasininkai, kaip ir daugelis politinių kalinių, patyrė siaubingą psichologinį terorą, fizines kančias lageriuose, tremtyje. Už pastoracinį darbą Sibire jiems sufabrikuodavo naujas bylas, teisdavo. Jie dvasia nepalūžo, priešingai, silpniesiems buvo užuovėja, nes jėgų teikė kančių prasmė, teisumas, meilė Dievui, Tėvynei, žmonėms. Skaudžiausiai, deja, okupacija, nubaudė tuos, kurie išdavė Tėvynę, prarado sąžinę, tikėjimą...
Trys Sibiro švyturiai yra knyga apie kunigus kūrybingas, šviesias asmenybes. Juos nuteisė ilgiems katorgos metams už tiesos žodį, už tikėjimą, už paramą laisvės kovotojams.
Kun. P.Adomaitis, vienintelis iš jų trijų, dar tebesigėri Viešpaties žemės rojaus sodais. Jau garbaus amžiaus, 1984-aisiais atšventęs kunigystės 50 metų jubiliejų. Šis kunigas knygoje pateikė savo prisiminimų pluoštą, nuotraukas ir kitą įdomią medžiagą. Iš jos ryškėja dvasininko pašaukimo kelias, šviesūs tėvų, brolių, sesučių paveikslai. Prieškariu, dirbdamas Marijampolėje, kun. P.Adomaitis sutelkė gražų angelaičių būrį. Jaunose širdyse ugdė tikėjimą, patriotizmą, kultūrą. Apie garbingą dvasininką atsiminimuose šiltai kalba auklėtiniai Liuda Viliūnienė, Liuda Kaminskienė, Sibiro tremtinys Vytautas Petruškevičius.
Kun. A.Mieldažys, po ilgos žemės kelionės, lagerių, tremčių, ilsisi Viešpaties ramybėje Kalvarijos bažnyčios šventoriuje. Visas jo gyvenimas didi Dievo dovana. Tiek skleista gėrio, šviesos, pasiaukojimo per visas gyvenimo dienas. Parapijiečiai, artimieji visi jį mena kaip taurų, gėrį spinduliavusį dvasininką. Ir tremtyje, ir dirbdamas parapijose su didžiu pasiaukojimu vedė Viešpaties keliu visus, Jį mylinčius, Jo ieškančius. (Ir aš prisimenu šį kilnų kunigą. 1990 m. vasario 3 d. Kalvarijoje mirė mano mamytė Monika Paliulienė. Jau sunkiai sirgdamas, jis aplankė mūsų šeimą, suklupo prie velionės karsto, pagerbė jos atminimą...)
Iš jaudinančių pamokslų, atsiminimų, nuotraukų atsiskleidžia tauri kunigo P.Šliumpos dvasia. Tai jautri, poetiška asmenybė. Meile nuskaidrinti laiškai artimiesiems, bičiuliams. Štai kaip jis nušviečia žmogaus atėjimą į šį pasaulį: Gimimo diena man visuomet vaidenasi kaip pirmos ašaros ir pirmo saulės spindulio, ir pirmos motinos šypsenos diena. Laiškuose jo ir poetų Jurgio Baltrušaičio, L.Andriekaus posmai, keliantys dvasią, žadinantys kilnius idealus.
Knygos Trys Sibiro švyturiai autoriai D.ir Z.Vidrinskai įdomiai nušviečia visų trijų kunigų gyvenimo kelią. Pasakojimus sušildo jautrios laisvės kovotojų Antano Miškinio, Broniaus Krivicko eilės. Įspūdingos dailininko Juozo Tumo iliustracijos. Simbolių kalba atveria plačią erdvę giliems apmąstymams. Trys Sibiro švyturiai ilgo, vaisingo darbo rezultatas. Tai dovana visiems, kam brangi Tėvynės istorija, jos ateitis. Ši knyga paminklas visiems, patyrusiems vergo dalią, ant Laisvės aukuro paaukojusiems gyvenimą. Tegul amžiams užsiveria Sibiro tremties vartai lietuviams. Obeliškiuose, prie žuvusių brolių kapų, įrašyti tik jų vardai ir trumpo kaip pavasaris gyvenimo metai. ... Ir nevystančios gėlės, atminimų šviesa, širdies atmintis. Nemirtingumo aura... Švyturiai suspindėję užgęsta, o širdies šviesa spinduliuoja ir jai amžinai nutilus.
Petronėlė PAŠKAUSKIENĖ
© 2004 "XXI amžius"
|