Pirmasis puslapis
Valstybė
    ir bažnyčia
Kryžkelės
Retro
Kultūra
Literatūra
Nuomonės
Gimtas kraštas
Darbai
Lietuva
Pasaulis
Žvilgsnis
Istorijos vingiai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Nėra iš ko rinktis

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas (dešinėje) ir Ramzanas Kadyrovas

Rusijos politikos apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad Čečėnijos „prezidento“ Achmado Kadyrovo nužudymas, sukėlęs šoką Kremliuje, kai kam iš Rusijos politikų buvo tarsi savotiškas palengvėjimas. Ypač tarp aukščiausios karinės vadovybės ir su jais susijusių politikų. Kaip teigia dienraščio „Komsomolskaja pravda“ politikos apžvalgininkas Sergejus Jurjevas, A.Kadyrovo žūtis kai kam sukėlė nemažą pasitenkinimą. Pastaruoju metu šis V.Putino statytinis vis labiau erzino daugelį Maskvos politikų ir verslo žmonių. Iš tiesų A.Kadyrovas, remdamasis savo asmenine gvardija ir giminėmis, sugebėjo sunaikinti ar patraukti į savo pusę kai kuriuos nežymius čečėnų kovotojų vadus, tačiau pagrindiniai kovotojų vadai ir strategai, tokie kaip Šamilis Basajevas, smogia okupantams ir jų statytiniams smūgį po smūgio. O Kadyrovo klano gaujos jau dažnai nebepaklūsta „federalams“. Jau nekalbant apie finansinius srautus, plaukiančius iš Maskvos Čečėnijai „atstatyti“. Tuos pinigus pasigrobia Kadyrovo klanas, o Maskvos emisarams telieka tiktai skėsčioti rankomis. „Dėl ko kovojame ir liejame kraują?“ – klausia vienas rusų okupacinės armijos pulkininkų.

Iš tiesų nužudytasis „prezidentas“ A.Kadyrovas, visur Čečėnijoje pastatęs savo klano žmones, gana greitai išstūmė aukštuosius okupacinės armijos karininkus. Todėl neatsitiktinai, vos tik žuvus A.Kadyrovui, V.Putino partijos „Jedinnaja Rossija“ Dūmos politikai bemat pareikalavo įvesti Čečėnijoje tiesioginį prezidentinį valdymą. Tačiau, bent jau kol kas, V.Putinas nesiryžta to daryti, vaidindamas įstatymų sergėtoją. Mat Čečėnijos „konstitucijoje“ nėra nė žodžio apie prezidentinį valdymą. Antrasis variantas – naujojo prezidento rinkimai, organizuojant juos taip, kad laimėtų žmogus, turintis kad ir nedidelį autoritetą bent dalyje čečėnų visuomenės. Taip pat ir turintis Kremliaus pasitikėjimą. Problema ta, kad tokio žmogaus Čečėnijoje paprasčiausiai nėra. Telieka tik „sosto įpėdinis princas“, vadinamosios prezidentinės gvardijos vadas, A.Kadyrovo sūnus Ramzanas. Visa bėda, kad pagal tą pačią Čečėnijos „konstituciją“ prezidentu gali būti išrinktas žmogus, ne jaunesnis nei 30 metų, o Ramzanai tik 28-eri. Todėl, pasak pranešimų, Kremlius kol kas gali susilaikyti nuo naujų rinkimų ir kol kas pasitenkins tiktai „regentu“ R.Kadyrovu, skubiai paskirtu Čečėnijos vicepremjeru.

Iš tiesų V.Putinas, nustūmęs Ramzaną, gali brangiai už tai sumokėti, nes jo gvardija, sudaryta iš plėšikų ir su niekuo nesiskaitančių kriminalinių nusikaltėlių, gali imtis priemonių ginti savo vadą. O toje gvardijoje – šeši tūkstančiai smogikų, įeinančių į Rusijos okupacinės armijos 42-osios motorizuotos šaulių divizijos sudėtį. Kaip teigė vienas rusų armijos aukštas karininkas, šie gerai ginkluoti čečėnai yra potencialūs banditai, kurie patogiu momentu gali atsukti ginklus prieš okupacinę kariuomenę. Todėl, norom nenorom, su šia „gvardija“ skaitytis reikia. Kitas dalykas, jeigu Kremlius sugalvotų naujuoju prezidentu padaryti ne Kadyrovo klano žmogų, kiltų dar didesnė sumaištis. Juk naujasis atsivestų savus žmones, ir konfliktas taptų neišvengiamas. Nesvarbu, kad R.Kadyrovas Kremliuje vadinamas nesubrendėliu ir nebaigęs net vidurinės mokyklos. Tiesa, jis dabar skelbiasi esąs vienos Rusijos aukštosios mokyklos antrojo kurso studentas. Tačiau paklaustas, kokia ta aukštoji mokykla, „sosto įpėdinis“ neatsiminė... Tiesa, yra ir jo vyresnysis brolis Zelimchanas, dar didesnis nesubrendėlis ir galvažudys. Jis bemat paleidžia kulką bet kuriam jam nepatikusiam žmogui ir ypač mėgsta siautėti su tokiais pat bičiuliais ne tik Čečėnijoje, bet ir Rusijos kurorte Kislovodske.

Tiesa, pastaruoju metu Maskvoje sklinda gandai, kad Rusijos prezidentas V.Putinas svarsto galimybę padaryti Čečėnijos prezidentu savo dabartinį patarėją čečėną Aslambeką Aslachanovą. Pastarasis jau buvo iškėlęs savo kandidatūrą „prezidento“ rinkimuose, bet, V.Putino liepiamas, kaip ir kiti kandidatai, atsiėmė savo kandidatūrą A.Kadyrovo naudai. Atrodo, geriausiai įvertino padėtį Rusijos Federacijos Tarybos narys Ramazanas Abdulatipovas, pareiškęs, jog kad ir kas būtų „išrinktas“ Čečėnijos prezidentu, jis bus glaudžiai susijęs su A.Kadyrovo gimine.

Tuo tarpu čečėnų laisvės kovotojai teigia, jog Rusijos okupacinės armijos karininkai, visiškai neliūdėdami dėl A.Kadyrovo mirties, sutiktų, kad „prezidentu“ taptų Ramzanas. Pasak vieno jų, šis pernelyg žioplas ir todėl netrukdys korumpuotiems rusų generolams vėl atsiimti naftos gręžinius, kuriuos, dideliam generolų pasipiktinimui, iš jų buvo atėmęs jo tėvas. Tie nelegalūs naftos gręžiniai buvo generolų plačių kišenių papildymo šaltinis.

Kad ir kas ten būtų, viskas priklausys nuo V.Putino. Nesvarbu, kas bus pasodintas į Čečėnijos „prezidento“ kėdę, aišku viena – Čečėnijos problema vėl atsidūrė aklavietėje.

Petras KATINAS

© 2004 "XXI amžius"