|
Krikščionybės reikšmės paminėjimui
ES Konstitucijoje priešinasi Prancūzija
Septynios Europos Sąjungos valstybės nutarė paspausti biurokratus, kad rengiamoje ES Konstitucijoje būtų aiškiai nurodytos krikščioniškosios Europos ištakos. Raginimas išsiųstas prieš prasidedant užsienio reikalų ministrų diskusijoms Briuselyje. Lietuvos, Lenkijos, Italijos, Maltos, Portugalijos, Čekijos ir Slovakijos užsienio reikalų ministrai išsiuntė Europos Sąjungai pirmininkaujančiai Airijai laišką, kuriame reikalaujama, kad paskutinę minutę būtų dar kartą išnagrinėtas šis klausimas.
Mes siūlome atkreipti dėmesį į nuorodą apie krikščioniškąsias Europos ištakas (Konstitucijos) preambulėje, - teigiama daugiausia Romos katalikų šalių ministrų pasirašytame laiške.
Šis reikalavimas pasirodė tuo metu, kai ES užsienio reikalų ministrai turėjo pradėti debatus dėl esminių nesutarimų, kurie sutrukdė dar pernai gruodį priimti ES chartiją. Ja norima sustiprinti bloko veiksmingumą, kai Europos Sąjunga gegužės 1 dieną išaugo nuo 15 iki 25 narių. Nuorodos apie krikščioniškąsias vertybes nenori labiau pasaulietiškos valstybės, pavyzdžiui, Prancūzija ir Belgija, taip pat kelios protestantiškos šalys ir musulmoniškoji Turkija. Jų nuomone, šis dalykas neesminis.
Septyneto ministrai primygtinai reikalauja, kad nebūtų užmiršta du tūkstantmečius Europoje vyraujanti krikščionybė. Mes prašome pataisos, kuria siekiama pripažinti istorinę tiesą, - sako ministrai, remiantys Vatikano argumentus.
Prancūziją patenkina dabartinis ES Konstitucijos variantas. Jame minimas kultūrinis, religinis ir humanistinis Europos paveldas, neišskiriant krikščionybės. Be to, norima pabrėžti daugumoje Europos valstybių galiojantį valstybės ir Bažnyčios atskirumą. ES vadovai tikisi, kad Konstitucija bus patvirtinta viršūnių susitikime birželio 17-18 dienomis. Vis dėto diplomatai kalba, jog esami nesutarimai tarp valstybių dėl balsavimo galios, vetavimo sąlygų gali priversti atidėti Konstitucijos priėmimą vėlesniam laikui.
Lietuvos ir dar šešių krikščioniškų valstybių pasiūlymui papildyti Europos Konstitucijos preambulę žodžiais apie Europos krikščioniškas ištakas atkakliai priešinasi Prancūzija. Jos vadovai sako, kad pakanka bendro religijos paminėjimo.
Ministras pirmininkas Žanas Pjeras Rafarenas ir užsienio reikalų ministras Mišelis Barnjė patikslino savo požiūrį. Mat kai kurie valdantieji ir opozicijos parlamentarai prašė paaiškinti, ar Paryžius neketina nusileisti katalikiškų valstybių spaudimui. Prancūzija jau seniai tvirtino, kad nereikia krikščionybės minėti Konstitucijos tekste, nes toks paminėjimas pažeistų Bažnyčios ir valstybės atskirumo principą. Tačiau Ž.P. Rafarenas tartum suabejojo, nes pareiškė, kad Paryžius norėtų konsensuso šiuo klausimu. Aš pasakiau, kad dėl teksto turėtų būti konsensusas. Nėra prasmės keisti teksto, - sakė Ž.P. Rafarenas, netiesiogiai leisdamas suprasti, kad kitos šalys turi sutikti su Prancūzijos požiūriu - tai ir bus konsensusas. Prancūzijos požiūris nepakito, patvirtino jis radijui France-Inter. Dabartinio ES Konstitucijos varianto preambulėje tvirtinama, kad Europą įkvepia jos kultūrinis, religinis ir humanistinis paveldas. M. Barnjė taip pat aiškino, kad dabartinis tekstas esąs pasvertas ir teisingas. Prancūzija ir toliau laikosi nuomonės, kad mes turime šio teksto laikytis. Jis yra priimtinas visiems europiečiams, nepriklausomai nuo jų tikėjimo, įsitikinimų ar filosofijos.
Vadinasi, krikščioniškų Europos ištakų advokatai ES užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje, matyt, pralaimi kovą su labiau pasaulietiško teksto šalininkais.
Reuters-ELTA
© 2004 "XXI amžius"
|