Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Katalikų
    bendruomenėse
Aktualijos
Ūkis
Laikas
Mums rašo
Nuomonės
Credo
Pasaulis
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kęstučio VANAGO (ELTA) nuotrauka

Birželio pirmąjį sekmadienį minėsime Tėvo dieną. Šiemet ji sutampa su Švenčiausios Trejybės švente. Todėl ši diena bus dar iškilmingesnė.

Pagerbkime gyvus ir mirusius tėvus, senelius, pasimelskime už juos, subrandinkime širdyse dar vieną Pagarbos, Atjautos ir Dėkingumo grūdą, kurį pasėję galėtume džiaugtis santarve, meile ir ramybe savo šeimose.

Sveikiname visus tėvus, linkime geros sveikatos ir santarvės šeimose. Tegu jūsų pareiga šeimai būna kasdieniniu rūpesčiu, o tas rūpestis tegu tampa kasdieniniu malonumu.

Bostone uždaromos
trys lietuviškos parapijos

Bostono Šv. Petro bažnyčia

Gegužės 25 dieną pasklidusi žinia apie trijų lietuviškų parapijų JungtinėseAmerikos Valstijose, Bostone, uždarymą šokiravo vietos lietuvius. Jau kitą dieną didžiausiuose Bostono dienraščiuose pasirodė straipsniai, atspindintys žmonių nusivylimą tokiomis drastiškomis vyskupijos priemonėmis, sprendžiant jos finansinę krizę. Vietos lietuviai ypač susirūpinę dėl Šv. Petro parapijos ir jai priklausiusios katalikiškos mokyklos uždarymo.

Jaunieji šveicarai pradžiuginami Popiežiaus apsilankymu

Mindaugas BUIKA

Likdamas ištikimas jaunų žmonių pastoracijos prioritetui, 84 metų popiežius Jonas Paulius II rengiasi į naują apaštalinę kelionę: birželio 5-6 dienomis jis lankysis Šveicarijoje, kur buvo pakviestas dalyvauti šalies pirmajame nacionaliniame jaunimo susitikime. Tarptautinė katalikų žiniasklaida ta proga bando apžvelgti iki šiol per daugiau nei 25 pontifikato metus Šventojo Tėvo atliktų 102 užsienio vizitų pagrindinius bruožus, pabrėždama jų paprastumą, maldingumą ir Jono Pauliaus II gebėjimą bendrauti su lankomo krašto žmonėmis.

Gyvasis solidarumas

Europos „Caritas” konferencija Dubrovnike

„Lietuvos Caritas“ delegatai su Europos „Caritas“ sekretore Godelive Kankindi (viduryje), pabėgele, išsigelbėjusia iš Ruandos genocido

Gegužės 11-15 dienomis Dubrovnike, Kroatijoje, įvyko Europos „Caritas” regioninė konferencija, kurioje dalyvavo 90 delegatų ir svečių, atstovavusių 38-ioms Europos valstybių nacionalinėms „Caritas” organizacijoms, humanitarinėms, bažnytinėms ir politinėms struktūroms.

Konferenciją pasveikino Kroatijos „Caritas” prezidentas, Zadaro arkivyskupas Ivan Prendja, Kroatijos vyriausybės ir Dubrovniko miesto atstovai. Bažnyčios humanitarinės veiklos ir Europos vienijimosi etines problemas aptarė Europos Vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) generalinis sekretorius mons. Aldo Giordano ir Ukrainos parlamento Europos integracijos komisijos vicepirmininkas Roman Zvarych.

Muzikos ir giesmių
valanda bažnyčioje

Solistė Judita Leitaitė (kairėje) ir vargonininkė Eglė Šeduikytė-Korienė viešėjo Panevėžyje

Panevėžys. Švč. Trejybės bažnyčios rektoriumi dirbant kanauninkui Broniui Antanaičiui, ji tapo svarbi kultūrinių renginių vieta. Koncertuoti maldos namuose mielai sutinka žymiausi meno atlikėjai. Sekminių sekmadienį čia įvyko susitikimas su pasaulinio garso atlikėja Judita Leitaite. Bažnyčioje taip pat vyko vargonų muzikos ir giesmių valanda. J.Leitaitė „XXI amžiui“ pasakojo, kad Panevėžyje lankėsi daug sykių, tačiau Aukštaitijos sostinės bažnyčioje giedojo pirmą kartą. Iš Balninkų (Ukmergės r.) kilusi dainininkė neseniai grįžo iš užsienio. Pusantro mėnesio ji buvo Kanadoje ir JAV. Paklausta, ar neketinanti ilgesniam laikui pasilikti už Lietuvos ribų, J. Leitaitė sakė: „Ilgiau užtrukus gimtinėje, knieti kur nors išvažiuoti. Kai didesnį laiko tarpą pabūni svetimame krašte, traukia grįžti namo. Turiu galimybių pasilikti užsienyje, tačiau, rimtai pagalvojus, svetur niekas tavęs nelaukia išskėstomis rankomis. Mieliausia yra dainuoti savo krašto žmonėms“.

Tėvas – šventa tema

Jūratė Vyliūtė

Jūratė Vyliūtė – muzikologė, keliolikos knygų autorė. Tačiau savo namuose pačios parašytoms knygoms atskiros lentynos nepaskyrė. Iš solidžių, kai kurių siekiančių per keturis šimtus puslapių knygų visa lentyna bemat prisipildytų. Apie operos solistus Eleną Čiudakovą, Valentiną Adamkevičių, Vladą Baltrušaitį, laikomą Čikagos lietuvių operos įkūrėju, lagerio teatrų dainininką Balį Radžių, monsinjorą Vincentą Vėlavičių ir kt. Dvi spaudai parengtos knygos laukia, kol bus rasta pinigų leidybai. Ant rašomojo stalo guli baigiamos studijos apie operos solistę Ireną Jasiūnaitę rankraštis. Tarp gausybės J.Vyliūtės parašytų knygų viena yra itin ypatinga. Tai „Kapitono Igno byla“, išleista 2002 metais. Ji išsiskiria tuo, kad tai knyga apie autorės tėvą Lietuvos karo aviacijos kapitoną Igną Vylių (1904-1946), kurio šimtosios gimimo metinės buvo paminėtos kovo pabaigoje Vilniaus karininkų ramovėje. Pasak vieno šio renginio organizatorių Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) pirmininko Jono Buroko, tarusio žodį renginyje, „karo aviacijos lakūno I.Vyliaus gyvenimo kelias – tai bebaimio Lietuvos patrioto kelias“.

,,Aiškus Afrikos balsas“

Kardinolas Jacintas Tiandumas

Dalyvaujant Popiežiaus atstovui buvusiam Kardinolų kolegijos dekanui ir Vyskupų kongregacijos prefektui afrikiečių kardinolui Bernardinui Gantenui, Senegalo sostinės Dakaro katedroje gegužės 27 dieną vyko prieš savaitę mirusio Dakaro arkivyskupo emerito kardinolo Jacinto Tiandumo laidotuvės. Prancūzijos mieste Marselyje miręs 83 metų kardinolas J.Tiandumas buvo vienas žymiausių Afrikos Katalikų Bažnyčios hierarchų, Dakaro diecezijai vadovavęs beveik keturis dešimtmečius.

Kliedinčios kasdienybės pelkėje

Petras KATINAS

Jauniaus AUGUSTINO piešinys

Keista ir juokinga buvo stebėti dviejų pretendentų į Prezidento postą K.Prunskienės ir Č.Juršėno vadinamąją diskusiją per Lietuvos televiziją. Iš pradžių pretendentai, kaip įprasta, pažėrė vienas kitam komplimentų už rūpinimąsi „liaudies gerove“. Didžioji internacionalistė ir Ignalinos atominės elektrinės gynėja K.Prunskienė, pažadėjusi stiprinti santykius su Maskva, o pirmiausia su Minsku, išreiškė viltį, kad nušalintojo prezidento R.Pakso šalininkai per rinkimus savo balsus atiduosią jai. Su tuo nesutiko Č.Juršėnas, pareiškęs, jog paksininkai balsuos už socialdemokratų kandidatą, nes ir socialdemokratų, ir liberaldemokratų siekiai sutampa. Iš esmės abu pretendentai ir jų rinkimų agitacija rodo, kad abu pučia į tą pačią dūdą. Visa kova vyksta tik dėl paksininkų balsų. Čia, aišku, „gintarinė ledi“ pirmauja, nes, kaip pati akcentavo, šie R.Pakso pažadų apkvailinti žmonės balsuosią už ją, mat ji veiksmais, o ne žodžiais įrodė savo pritarimą nušalintajam Prezidentui: nepasirašė siūlymo inicijuoti apkaltą R.Paksui, taip pat nedalyvavo balsavime dėl jo nušalinimo.

Europarlamento rinkimų svarba

Jau beveik dvi savaites kasdien iš valstybinio radijo ir televizijos skamba vieno prekybininkų vadovo žodžiai apie prekių kainų sumažėjimą po susitikimo su Premjeru. Tačiau piliečiai, metęsi į parduotuves, norėdami nusipirkti tariamai atpigusius produktus, išeina nusivylę, nes tokių prekių beveik neranda, ir puola koneveikti valdžią - esą tai tik apgaudinėjimas. Išties rinkimai paskatino politikus kuo daugiau girtis savo sugebėjimais, savo galiomis, savo jautrumu žmonių nepritekliams. Ir kurgi nevaidinsi labai gero ir suprantančio paprastus žmones, kai dabartinių rinkimų kampanijoje vyksta varžymasis ne tik dėl Prezidento posto, bet ir dėl trylikos Europarlamento (EP)narių kėdžių. Konkursas išties didelis. Tačiau didelio rinkėjų aktyvumo nenumatoma – Europos Sąjungos reikalai dėl padidėjusių prekių kainų ir kitų negatyvių pasekmių jiems tapo atgrasūs, o besigiriantys pretendentai į Prezidento postą, kaip ir pretendentai į EP, savo kalbomis tiesiog įkyrėjo ir pabodo.