|
|
Atsigręžkite
į dejuojančią Lietuvą
Mes laukiame, tikimės. Daug metų gyvename viltimi,
tikėdamiesi geresnių laikų. Norime ir kultūrinių, moralinių, dvasinių
turtų. Deja!
Pats laikas, kaip toks, nieko neduoda. Tik žmogus,
veikdamas laike, gali sukurti ir materialines, ir dvasines vertybes.
Žmonių yra įvairių: nemokytų, išsilavinusių, bet nesuprantančių
ar nenorinčių suprasti kitų. Yra grubių savanaudžių, egoistų, karjeristų.
Tad kokie tie žmonės? Ar žmonės iš didžiosios raidės, ar tik dvikojai
sutvėrimai, mėsos kalnai, be dvasios, be sąžinės? Ką jie myli? Gal
tik save? Savo draugus, savo partijas? Kam dirba? Tiems patiems?
Egoistai, savanaudžiai, gobšai. Nenori matyti, todėl ir nemato skurstančių,
badaujančių, šąlančių benamių, mėnesiais nesipraususių, neturinčių
kur ir kuo nusiskusti, neturinčių pakeisti apatinių baltinių, jeigu
kada nors tokius turėjo. Gaunančius tokias mažas pensijas, kad neįmanoma
pragyventi, arba visai negaunančius. Visko neišvardysi. Mūsų tėvynėje
tokių daug, net
per daug.
|
|
|
Spektaklio
metu įvykęs spektaklis
Gegužės 6 dieną LNK televizijoje laidos Teismas
metu, tikriausiai ne nuo teisėjos prof. Vaitavičienės priklausomų
priežasčių, naujasis lietuvių tautos gelbėtojas iš Archangelsko,
grubiai pastūmęs į šalį teisėją, įvykdė teisingumą: už kolchozų
sugriovimą kaltais pripažino Landsbergį, Vagnorių, Pakalniškį
ir dėl kvapo į sąrašą įrašė dar vakar draugu save titulavusį, dabar
jau poną V.Knašį. Spektaklio metu peržengtos visos padorumo ribos:
kažkur dingo visada ir visur pabrėžtina gelbėtojo įžūliai kilminga
laikysena, kai jis neleido teisėjai vaidinti savo vaidmens, -
pats uždavinėjo klausimus, pats į juos atsakinėjo. Nustebau, kad
buvo leista teisėjai paskelbti, ko gero, paties V.Uspaskich parengtą
ir jau minėtų už kolchozų sunaikinimą atsakingų asmenų kaltinamąją
išvadą. Nuostabą kelia ir spektaklio panašumas į okupacijos metų
teismus. Kaltinamieji, lyg tais gerais laikais, gelbėtojo
lūpose prarado vardus, gelbėtojas linksniavo tik pavardes.
|
|
|
Kuris
kandidatas geriausias?
Ar Lietuvos Vyskupų Konferencija paragins tikinčiuosius
balsuoti už vieną kandidatą krikščionį? Kad Lietuva turėtų tikrą
katalikiško ir krikščioniško mąstymo Prezidentą tokį atsakymą
turi duoti visiems tikintiesiems visų parapijų kunigai. Jie pažįsta
tikruosius kandidatus į Lietuvos Prezidento postą ir turėtų kreiptis
į savo parapijiečius, kad jie atiduotų savo balsą tik už tą vienintelį,
o ne taip, kaip anksčiau sakydavo: balsuokite už geriausius kandidatus.
Paprasti žmonės nežino, kurie yra geriausieji, todėl reikia užbėgti
už akių kairiesiems. Visų parapijų kunigai turi visišką teisę paraginti
tikinčiuosius balsuoti tik už katalikišką kandidatą.
|
|
|
Ar
konservatoriai konservatyvūs?
Šis klausimas kyla stebint dalies Tėvynės sąjungos
(TS) vadovybės blaškymąsi, nežinojimą ką daryti. Neaišku, kaip tai
įvertins paprastas rinkėjas. Partijos vadovybė Prezidento rinkimuose
neseniai rėmė Valdą Adamkų. Beveik tuo pat metu ji iškelia ir Petrą
Auštrevičių. Tėvynės sąjungos vadovybė nori sėdėti lyg ir ant dviejų
kėdžių. Mano nuomone, tai nesolidu. Vienu metu partijos vadovybė
buvo gal net per daug sutelkusi dėmesį į R.Pakso problemą ir pamiršusi
kitus ne mažiau svarbius valstybės reikalus (o jų yra pakankamai
daug). R.Paksui dingus iš politinės arenos, aktyviai mestasi į P.Auštrevičiaus
pusę.
|
|
|
Už
ką balsuoti?
Birželis lemtingas Lietuvai mėnuo. Lietuvos
Vyriausybė 1939 metų pabaigoje buvo priversta pasirašyti bendradarbiavimo
ir savitarpio pagalbos sutartį su Sovietų Sąjunga. Buvo įvesti Raudonosios
armijos daliniai ir įsteigtos SSRS karinės bazės didžiuosiuose Lietuvos
miestuose. 1940 metų birželį prasidėjo provokacijos: antivyriausybiniai
mitingai, reikalavimai pakeisti svarbiausių ministerijų ir departamentų
vadovus, prasidėjo areštai...
|
|