|
Be atsakomybės
nėra demokratijos
Pastaruoju metu Lietuvos valstybės gyvenime įvyko
daug reikšmingų pasikeitimų: Lietuva tapo NATO ir Europos Sąjungos
nare ir jaučiasi visavertė kitoms Europos šalims. Šis žingsnis mums
garantuoja ne tik valstybės saugumą, bet ir keičia ekonominius santykius
su kitomis valstybėmis. Mūsų valstybė, vadovaudamasi demokratiniais
valdymo principais, per kelerius pastaruosius metus pasiekė neblogų
ekonomikos rodiklių. Tai teigiamai įvertino ir užsienio valstybių
ekonomistai.
Tačiau ir neblogai besitvarkančioje demokratinėje
valstybėje, nesant atsakomybės tarp aukštų valdininkų, greitai įsigali
anarchija ir sumaištis. Tai netrukus atsitiko išrinkus Rolandą Paksą
Lietuvos Respublikos Prezidentu.
Ir Prezidentas privalo laikytis įstatymų
Pradėjęs eiti naujas pareigas, R.Paksas pasijuto
ne demokratinės valstybės vadovas, bet visagalis valdovas. Jo darbai
ir veiksmai pradėjo neatitikti mūsų valstybės Konstitucijos. Apie
tai jam buvo priminta. Į pastabas prezidentas R.Paksas nekreipė
dėmesio. Spaudai, radijui ir televizijai paskelbus, kad Prezidentas
elgiasi neleistinai, nepaiso įstatymų reikalavimų, jo reakcija buvo
labai keista. Paaiškėjo, kad Prezidentūroje vyksta negeri dalykai:
patarėjai dirba ne tai, kas jiems privalu, svetimos valstybės nusikalstamo
pasaulio žmonės nurodinėja Prezidentui, kokius kadrus reikia keisti.
R.Paksas visa tai neigė.
Seime buvo sudaryta laikinoji komisija, kuri turėjo
nustatyti, ar Prezidentas yra pažeidžiamas ir ar nepažeidė jis Lietuvos
Konstitucijos bei priesaikos. Komisija, vadovaujama A.Sakalo, pripažino,
kad Prezidentas ne kartą yra pažeidęs priesaiką, o taip pat Konstituciją.
Tada buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą. Prezidentas R.Paksas
Teisme neigė savo kaltę. Jis aiškino, jog šis procesas yra politizuotas.
Prezidentas, važinėdamas po Lietuvą, demagogiškai
skelbė esąs nekaltas ir stengėsi įtikinti susirinkusius žmones,
kad jis nori pagerinti jų gyvenimą, dėl to susilaukia stipraus korumpuoto
elito pasipriešinimo bei gali tapti jo auka. Jam aktyviai talkino
Liberalų demokratų partijos nariai, nuo kurių jis ir prezidentaudamas
neatsiribojo. Žmonėms buvo kalbama, kad Prezidentui neleidžiama
išeiti į radiją, televiziją. Tačiau greitai paaiškėjo, kad jis
sako netiesą.
Liberalų demokratų partijos vadas V.Mazuronis,
patarėjas G.Šurkus ir kiti šios partijos nariai Seime kalbėjo: Jei
Konstitucinis Teismas įrodys Prezidento kaltę pažeidus priesaiką
ir Konstituciją, mes nuo Prezidento atsiribosime. Tačiau po Konstitucinio
Teismo sprendimo to nebuvo padaryta. Užuot dirbę Seime, jie ir toliau
kiršindami žmones važinėjo po Lietuvą.
Važinėdamas su apsauga po Lietuvą, R.Paksas aiškino
žmonėms kitų, bet ne savo kaltę. Tomis kelionėmis jis pradėjo nieko
nekainuojančią rinkimų agitaciją.
Ar Prezidentui viskas galima?
Važinėdamas su šia kompanija po Lietuvą Prezidentas
savo veiksmais rodė, kad demokratinėje valstybėje viskas galima.
Jis nuolat kartojo: tvarka bus! Neretai sukviesdavo žmones į mitingus
ir kalbėtojai teigė, jog dėl netvarkos kaltas Seimas ir reikia jį
išvaikyti.
Prieita net iki to, kad Prezidento patarėjas išvyko
į Alytų atvežti iš vietinio saugumo padalinio slaptą operatyvinę
informaciją apie Alitos privatizavimą. Tris savaites R.Paksas
ją laikė savo stalčiuose ir paskui paskelbė, jog trūksta dvylikos
lapų (?). Daugiau nieko nekomentavęs, atidavė tuos popierius prokuratūrai.
Po Konstitucinio Teismo nutarimo, kad Prezidentas
yra šiurkščiai pažeidęs priesaiką ir Konstituciją, į pagalbą pažeidėjui
atskubėjo Seimo narys prof. Rolandas Pavilionis su žmona.
Kada valstybėje vyko sumaištis ir nepasitikėjimas,
tą progą neblogai išnaudojo kitas Seimo narys, buvęs Ekonomikos
komiteto pirmininkas V.Uspaskich. Pasak jo, jei nebesugeba valdyti
savo valstybės lietuviai, tą galės padaryti rusas. Juk sakoma:
kur du pešasi, trečias laimi.
Apkalta baigėsi, o kas toliau?
Dar prieš apkaltą R.Paksas turėjo galimybę atsistatydinti,
ir viskas būtų pasibaigę be didelio triukšmo. Būtų net išlikę atsistatydinusio
Prezidento privilegijos ir už pusę milijono mokesčių mokėtojų litų
suremontuotas valdiškas namelis Turniškėse, o jis būtų galėjęs
vėl bandyti tapti Prezidentu. Neaišku, kodėl jis taip nepasielgė.
Kodėl jam taip nepatarė jo partijos lyderiai? Tad kyla kitas klausimas
gal Prezidentas neturėjo teisės to padaryti? Gal piktų kėslų turintis
jo rinkimų kampanijai išleistų milijonų savininkas ir patarėjas
atsistatydinti jam neleido?
Gal todėl, vos tik paskelbus priešlaikinių Prezidento
rinkimų datą, buvęs Prezidentas, apkaltos būdu Seimo nušalintas
iš užimamų pareigų už priesaikos ir Konstitucijos sulaužymą ir praradęs
moralinę teisę būti renkamas į aukštas pareigas, demagogiškai kalbėjo:
Lietuva yra demokratinė valstybė, o demokratinėje valstybėje viskas
galima. Nereaguodamas į Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą
neregistruoti kandidatu į Prezidento postą, R.Paksas su savo ištikimu
profesoriumi bei plačiapečiu G.Šurkumi vėl pradėjo gastroliuoti
ir rinkti iš žmonių pinigus savo rinkimų kampanijos išlaidoms padengti.
Dar daugiau. Darydami spaudimą Konstitucinio Teismo
teisėjams, R.Pakso rėmėjai su prof. R.Paviloniu priešaky, sustoję
aikštėje, apsivyniojo rankas karvėms rišti skirtomis grandinėmis,
vaizduodami, kad mūsų šalyje dar tebėra vergija. Tokių keistų profesoriškų
išpuolių buvo ir anksčiau. Prieš kelerius metus jis ragino studentus
atsinešti į mitingą plytų, tačiau jie profesoriaus nepaklausė.
Lietuvos Konstitucinis Teismas pagaliau padėjo
tašką šioje Prezidentūros krizės istorijoje. Išgirdome, jog R.Paksas,
šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs priesaiką, niekada
negalės būti mūsų Prezidentu. Logiška. Negi galima vėl iš naujo
prisiekti, jei tau priesaika nieko nereiškia?
Stanislovas GENTVILAS
Baisogala, Radviliškio rajonas
© 2004 "XXI amžius"
|