| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
,,Aiškus Afrikos balsas
Dalyvaujant Popiežiaus atstovui buvusiam Kardinolų kolegijos dekanui ir Vyskupų kongregacijos prefektui afrikiečių kardinolui Bernardinui Gantenui, Senegalo sostinės Dakaro katedroje gegužės 27 dieną vyko prieš savaitę mirusio Dakaro arkivyskupo emerito kardinolo Jacinto Tiandumo laidotuvės. Prancūzijos mieste Marselyje miręs 83 metų kardinolas J.Tiandumas buvo vienas žymiausių Afrikos Katalikų Bažnyčios hierarchų, Dakaro diecezijai vadovavęs beveik keturis dešimtmečius. Į Dakarą pasiųstoje užuojautos telegramoje popiežius Jonas Paulius II velionį kardinolą pavadino kilniu senegaliečių tautos sūnumi, kuris dosniai atsidavė savo broliams ir sesėms Kristaus ir Jo Bažnyčios tarnystėje, o taip pat Petro įpėdiniui buvo aiškus Afrikos balsas. Savo naujojoje autobiografinėje knygoje, tarp nedaugelio kitų jo sielai artimų hierarchų, Šventasis Tėvas mini ir kardinolą J.Tiandumą, su kuriuo susipažino dalyvaudamas II Vatikano Susirinkimo sesijoje ir patyrė dažnus ir šiltus kontaktus su ta išskirtine asmenybe. Kardinolas J.Tiandumas gimė 1921 m. vasario 2 d. Popangino miestelyje, kuriame yra pagrindinė Senegalo Dievo Motinos šventovė. Jo tėvas buvo evangelizacijoje dirbęs pasaulietis katechetas, perteikęs sūnui meilę tikėjimui. Po gimnazijos baigęs Dakaro seminariją, 1949 metais gavo kunigo šventimus. Tęsė filosofijos ir sociologijos studijas Romos popiežiškajame Grigaliaus universitete. Po studijų grįžęs į tėvynę ėjo Dakaro katedros klebono pareigas, buvo atsakingas už diecezijos jaunimo sielovadą, vadovavo Senegalo (tuo metu ši Vakarų Afrikos šalis, kurios dauguma gyventojų yra musulmonai, buvo Prancūzijos kolonija) katalikų akcijai, buvo paskirtas arkivyskupijos generaliniu vikaru. 1962 metais popiežius Jonas XXIII paskyrė J.Tiandumą Dakaro arkivyskupu, kuris tapo į Prancūziją perkelto arkivyskupo Marselio Lefebvro įpėdiniu. (Kaip žinoma, arkivyskupas M.Lefebvras nepritarė II Vatikano Susirinkimui, įkūrė Šv.Pijaus X draugiją ir vėliau visai atskilo nuo Bažnyčios. Arkivyskupas J.Tiandumas dėjo tam tikras tarpininkavimo pastangas, bandydamas spręsti tuos nesutarimus su Šventuoju Sostu.) Popiežiaus Pauliaus VI 1976 metais paskirtas į Kardinolų kolegiją, kardinolas J.Tiandumas aktyviai veikė afrikiečių sielovadoje, gynė jų interesus, mezgė ekumeninį ir tarpreliginį dialogą. Palaikydamas II Vatikano Susirinkimo mokymą, pasisakydamas daugelyje Vyskupų Sinodo asamblėjų (jis buvo 1994 metais vykusio Afrikos Bažnyčiai skirto Vyskupų Sinodo pagrindiniu pranešėju generaliniu relatoriumi) kardinolas pabrėžė krikščionybės įterpimo į afrikiečių kultūrą reikšmę. Jo įsitikinimu, Afrikos katalikai turi pajusti tikėjimą ne primestą kažkieno iš išorės, bet tikėjimą, įprasmintą savo namuose ir savo kultūroje. Evangelizacija nėra tik susipažinimas su Jėzaus mokymu ir tapimas formaliu Bažnyčios nariu, bet žmonių visuomenės perkeitimas gyvuoju tikėjimo liudijimu. 2000 metais dėl amžiaus pasitraukęs iš aktyviosios pastoracijos, kardinolas J.Tiandumas persikėlė gyventi į Marselį. Jam mirus, dabar Kardinolų kolegijoje yra 190 kardinolų, kurių 125 yra jaunesni nei 80 metų amžiaus ir gali dalyvauti naujojo Popiežiaus rinkimuose. M.B.
© 2004 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |