|
Atsigręžkite į dejuojančią Lietuvą
Mes laukiame, tikimės. Daug metų gyvename viltimi, tikėdamiesi geresnių laikų. Norime ir kultūrinių, moralinių, dvasinių turtų. Deja!
Pats laikas, kaip toks, nieko neduoda. Tik žmogus, veikdamas laike, gali sukurti ir materialines, ir dvasines vertybes. Žmonių yra įvairių: nemokytų, išsilavinusių, bet nesuprantančių ar nenorinčių suprasti kitų. Yra grubių savanaudžių, egoistų, karjeristų. Tad kokie tie žmonės? Ar žmonės iš didžiosios raidės, ar tik dvikojai sutvėrimai, mėsos kalnai, be dvasios, be sąžinės? Ką jie myli? Gal tik save? Savo draugus, savo partijas? Kam dirba? Tiems patiems? Egoistai, savanaudžiai, gobšai. Nenori matyti, todėl ir nemato skurstančių, badaujančių, šąlančių benamių, mėnesiais nesipraususių, neturinčių kur ir kuo nusiskusti, neturinčių pakeisti apatinių baltinių, jeigu kada nors tokius turėjo. Gaunančius tokias mažas pensijas, kad neįmanoma pragyventi, arba visai negaunančius. Visko neišvardysi. Mūsų tėvynėje tokių daug, net per daug.
Vieno, ką gauname iki soties tai pažadų. Kada tai baigsis? Penkiasdešimt metų tie patys žmonės valdė, kankino, trėmė, tyčiojosi iš mūsų. Per kančias ir aukas, Viešpačiui padedant, atgavome nepriklausomybę, laisvę, tikėjimą ateitimi. Kodėl tiek trumpai ja gavome naudotis? Užtūpė vėl tie patys maitvanagiai, krankliai. Auklėja, moko, kaip prieš pusšimtį amžiaus. Nurodinėja, kam pridera kokiame poste būti. O jie?! Jie niekada neturėjo moralinės teisės būti tuose postuose, kuriuose šiandien yra. Jiems vieta ten, kur vyresnioji žmonių karta už meilę Tėvynei jau buvo. Sekretoriai Lietuvoje, tie patys Briuselyje, tie patys Vašingtone. Juk ne taip seniai jie patys sakė, kad Vakaruose jaučią savo praeities šleifą velkantis iš paskos. Mūsų žmonės užmiršo kolaborantų praeitį arba su tuo susitaikė. O Vakarai? Ar patikės valstybines paslaptis buvusiems slaptųjų agentūrų vadovams, CK vadovams?
Netrukus rinkimai, ir vėl pagal partinius sąrašus. Balsuok už ką nori, o išrinkti bus tie patys. Ta pati nedora partija. Dešimt metų prie nepriklausomos valstybės vairo nusikaltėliai! Nuskurdino žmones, o skalija iki užkimimo, kad ekonomika kyla, gyvenimas gerėja, atlyginimai auga (kam?). Turėkite kantrybės, turėkite vilties! Laukėte penkiasdešimt metų, dar palaukite arba pirkite karstus. Žudykimės, neužleiskime pasauliui pirmos vietos pagal savižudžių skaičių. Juk tokių rezultatų ne kiekvienoje demokratinėje valstybėje pasiekiama.
Kaip auga gražėja Vilnius. Valdovų rūmai
rūmai
rūmai
Vilnius ne visa Lietuva. Atsigręžkite, valdininkai, veidu į dejuojančią Lietuvą, į tuos, kurie gynė tėvynę.
Vytautas MARKUVĖNAS
Kaunas
© 2004 "XXI amžius"
|