Naudingos lauko pamokos
Benjaminas ŽULYS
|
Lauko dienoje (iš kairės)
Bernatonių žemės ūkio
bendrovės direktorius Petras
Brukas (antroje eilėje),
Lytagros bendrovės
inžinierius vadybininkas
Juozas Kalinauskas,
generalinis direktorius
Adomas Balsys
|
|
Bernatonių žemės ūkio
bendrovės laukuose
ruošiami pašarai
|
Dešimtmečio išvakarėse
Lapkritį Kauno rajono Bernatonių žemės ūkio bendrovė, įsikūrusi Raudondvario seniūnijoje, pažymės savo gyvavimo dešimties metų sukaktį. Tai viena iš nedaugelio šalies žemės ūkio bendrovių, kurios žmonės nuo pirmų dienų ėmė ūkininkauti ir toliau dirba naujoviškai, taiko pažangiausias žemės ūkio produktų gamybos technologijas, ne vien žodžiais, bet ir konkrečiais darbais siekia pažangos.
Bernatoniai priklauso akcinei bendrovei Lytagra, yra jos šakinė organizacija. Tai buvo prisiminta neseniai šios žemės ūkio bendrovės laukuose įvykusioje tradicinėje Lauko dienoje, pavadintoje Šiuolaikinės augalininkystės ir gyvulininkystės technologijos. Kaip gausiai iš visos Lietuvos susirinkusiems ūkininkams, specialistams papasakojo Lytagros ir Bernatonių vadovai Adomas Balsys ir Petras Brukas, prieš tą dešimt metų ūkis užėmė 900 hektarų žemės, daug kur telkšojo balos, kerojo krūmynai. Čia, kur dabar pačiame ūkio centre stovi modernūs metaliniai grūdų sandėliai, tada augo gluosniai, nebuvo nė tų išvaizdžių pastatų, gyvenamųjų namų. Būtų galima daug vardyti, ko čia nebuvo prieš dešimtmetį ir kas yra dabar. Per tą palyginti nedidelį laiko tarpą viskas iš esmės neatpažįstamai pasikeitė. Bet apie tuos pokyčius tikriausiai plačiau bus kalbama per ūkio dešimtmečio minėjimą. Dabar bendrovės šeimininkai savo svečius vežiojo ūkio keliais ir pasakojo, kas padaryta, ką dar reikėtų daryti, koreguoti, kokias naujas technologijas diegti.
Bernatonių ūkyje laikoma 1300 galvijų, iš kurių 540 - melžiamos karvės, turima apie 1000 kiaulių. Be lietuviškų veislių karvių, yra ir daniškų, švediškų. Tai atsiėjo nepigiai, bet iš pradžių buvo nuspręsta įsigyti tik gerų veislių gyvulių, vertingiausios technikos, geros sėklos bei trąšų. Tada per trumpesnį laiką galima tikėtis apčiuopiamos naudos.
Dabar ūkyje vien žieminiais kviečiais užsėta 587 hektarai, žieminiai kvietrugiai užima 100 ha, kukurūzai - apie 260 ha, žieminiai rapsai - 85 ha, vasariniai - 316 ha, cukriniai runkeliai - 83 ha ir kt. Iš viso užsėta devyniomis augalininkystės kultūromis, visa tai išdėstyta šešiolikoje laukų. Kaip aiškino bendrovės šeimininkai, dabar dirbama žemė užima apie 2500 hektarų. Specialistai, kaip ir dera, apie kiekvieną lauką, jo pasėlius, augimo ypatumus gali kalbėti daug ir plačiai, nes kiekvienas plotas yra apeitas, apžiūrėtas.
Štai, pavyzdžiui, viename lauke bręsta žieminiai kvietrugiai. Pabrėžtina tai, kad šis laukas buvo įsisavintas tik praeitais metais. Jame augo krūmai, menkaverčiai medžiai, kita nevisavertė augmenija. Per trumpą laiką laukinė pieva buvo paversta lygiu, sukultūrintu lauku. Tai neįvyko tarsi lydekai paliepus. Iškirtus krūmynus, kitką, laukas buvo lėkščiuojamas, frezuojamas, skutamas, prieš sėją čia buvo išbarstytos kompleksinės trąšos, tada buvo apsėtas.
Trečiajame lauke auga šunažolė. Tai viena ankstyvesnių natūralių pašarinių žolių. Kaip matė seminaro dalyviai, laukas atrodo neblogai, žada apsčiai žalios masės. Bet apdairių ūkio šeimininkų vien masės kiekis netenkina. Vyr. agronomas Nerijus Žukauskas aiškino, kad šunažolė išties duoda apsčiai žalios masės, tačiau joje yra nedaug vertingų maisto medžiagų, jos pašarinė vertė yra labai maža. Todėl po pirmo žolės nupjovimo ši pieva bus nupurkšta, užarta, sufrezuota, nuskusta, patręšta ir rudenį užsėta žiemkenčiais.
Darbe smulkmenų nėra
Reikia prisiminti ir tai, kad Bernatoniai yra neariminės žemdirbystės Lietuvoje pradininkai, šią technologiją pradėję diegti prieš penkerius metus. Dabar į Bernatonius pasimokyti neariminės žemdirbystės atvyksta specialistai iš kitų mūsų šalies ūkių, bendrovių. Bernatoniečiai turi ką parodyti, papasakoti. Štai septintajame lauke auga žieminiai rapsai. Šis laukas, kaip ir aplinkiniai, neariamas jau ketverius metus, ir šiemet iš kiekvieno hektaro tikimasi gauti po puspenktos tonos rapsų derliaus. Žinoma, neariminė žemdirbystė turi savo ypatumų, reikalauja atidos, dėmesingumo. Kaip dažnai mėgsta sakyti bendrovės vadovas P.Brukas, nė viename darbe negali būti smulkmenų, viskas yra svarbu, reikšminga, viską reikia padaryti laiku ir gerai. Taip mąstant, visi laukai yra išlyginti tarsi stalas. Tik tokiuose gali dirbti plačiabarė, didžiagabaritė technika, kurios daugumą ir sudaro bendrovės technikos parkas. Lygus laukas laikomas tokiu, jei, juo važiuojant automobiliu 80 kilometrų per valandą greičiu, nesijaučia jokio kratymo, duobėtumo, - paaiškina P.Brukas.
Tuo metu ore, išdarinėdamas įvairias figūras, skraido nedidelis lėktuvas. Pagaliau jis lengvai nusileidžia ant kelio. Tai firmos Oro vilkas padangių technika, talkinanti ir žemdirbiams. Išlipęs iš lėktuvo pilotas Kęstutis Staniulis susidomėjusiems renginio dalyviams papasakojo, kad jis šiuo lėktuvu, kurio svoris, beje, nesiekia nė 300 kilogramų, tręšia laukus. Lėktuvas labai judrus, manevringas, ką jau pamatė Lauko dienos dalyviai. Jis kainuoja apie 40 tūkst. eurų. Ar Bernatoniai nenorėtų tokį turėti? Kol kas apsieiname, - atsakė šeimininkai.
Iš tiesų naujausios technikos gausa bernatoniečiai skųstis negali. Vien ko vertas universalus krautuvas Monitou. Jo yra daug modelių. Lauko dienos proga surengtoje parodoje demonstruotasis krautuvas gali pakelti šešiolikos tonų krovinį, jį iškelti į 20 metrų aukštį. Krautuvas itin manevringas, kaip vaizdžiai pasakė inžinierius Juozas Kalinauskas, sukinėjasi lyg balerina. Įdomu, kad šis krautuvas naudojamas labiau negu traktorius.
Kitame lauke buvo parodyta pašarų ruošos, trąšų barstymo, laukų purškimo, kita technika. Antai vokiško Amazone purkštuvo užgriebio plotis - apie 30 metrų. Žinoma, tokia technika, kaip teigta, gali našiai ir patikimai dirbti tik gerai išlygintame lauke.
Seminare buvo demonstruojama Krone, New Holland, Amazone ir kitų firmų technika.
Ne aitvarai neša
Lauko dienoje ne vienas specialistas, ypač tie, kurie Bernatonis žino ne vienerius metus, kalbėjo, kad per dešimt metų šioje bendrovėje padaryta itin daug. Pradėta ne nuo nulio. Turėta nemažo pradinio kapitalo - tai ypač svarbu. Bet, kaip tarpusavyje kalbėjo šventės dalyviai, duok daug pinigų blogam, nemokšiškam šeimininkui, iš jų nieko neliks. Šiuo atveju taip nėra. Lytagros generalinis direktorius A.Balsys buvo vieno pažangiausių Kauno rajone Lietuvos veterinarijos akademijos mokomojo ūkio vyr. inžinierius, Bernatonių bendrovės direktorius P.Brukas sovietiniais metais buvo vieno geriausio Kauno rajone Pajiesio kolūkio vyr. inžinierius, Lietuvos nusipelnęs inžinierius. Lytagros vadybininkas Juozas Kalinauskas buvo Čekiškės kolūkio vyr. inžinierius, vėliau - Kauno rajono vyriausiasis inžinierius. Su tokia komanda galima kalnus nuversti. Ir kiti žmonės yra geri specialistai, sumanūs organizatoriai. Darbštūs, pareigingi žemdirbiai - nuo jų irgi labai daug priklauso. Tad tą gerovę, sėkmę ne aitvarai neša.
Ričardo ŠAKNIO nuotraukos
© 2004 "XXI amžius"
|