Tėvynės balsai skambėjo Lietuvai
|
Dainų šventės dalyvius
ir žiūrovus sveikina prezidentas
Valdas Adamkus
Ričardo Šaknio nuotraukos
|
|
Dainų šventėje skamba
jaunųjų daininkų balsai
|
|
Prasidėjo dainų šventė
Tėvynės balsai Kauno
Dainų slėnyje
|
Lietuvoje savaitgalį paminėtas Dainų švenčių tradicijos 80-metis. Svarbiausi šiai sukakčiai skirti renginiai vyko Kaune, kur prieš aštuonis dešimtmečius įvyko pirmoji Dainų šventė. Šeštadienio pavakare vyko tradicinė dainininkų eisena nuo Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio čia buvo uždegta Dainų šventės ugnis, karilionu skambino kompozitorius Giedrius Kuprevičius. Eisenos dalyviai ugnį atnešė į Dainų slėnį, kur įžiebė simbolinį aukurą ir paskelbė šventės pradžią. Minėjimo programą vainikavo visuotinė lietuvių dainų šventė Tėvynės balsai Kauno Dainų slėnyje.
Į šventę susirinkuosius pasveikino Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius, kultūros ministrė Roma Žakaitienė, laikinai einantis Prezidento pareigas Artūras Paulauskas, prezidentas Valdas Adamkus. Jis, beje, prisiminė, kad daina lietuvius vienijo ir džiaugsme, ir skausmo minutėmis, kai jie buvo nelaisvėje ar gyveno ištremti įvairiuose pasaulio kraštuose.
Buvo perskaitytas pirmosios dainų šventės dalyvės Onos Mikulskienės sveikinimas.
Šventės išvakarėse, penktadienį, Petrašiūnų kapinėse buvo pagerbtas žymių mirusių kompozitorių, muzikų, chorvedžių, choreografų atminimas.
Prieš 80 metų Kaune užgimė idėja burtis dainos mylėtojams ir 1924 metais buvusioje Laikinojoje sostinėje, P.Vileišio aikštėje, įvyko unikalus kultūros reiškinys - Dainų diena, vėliau pavadinta Dainų švente. Su didžia pagarba minime šios šventės pradininkų - Juozo Naujalio, Juozo Gruodžio, Jono Švedo, Stasio Šimkaus, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Miko Petrausko, Aleksandro Kačanausko ir daugelio kitų vardus, palikusius ateinančioms kartoms chorines dainas, šiandien vadinamas lietuvių muzikos klasika. 2003 metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos dainų švenčių tradicija pripažinta UNESCO žmonijos nematerialaus kultūros paveldo šedevru.
Dainų šventėje Tėvynės balsai susiburė mišrūs, merginų, jaunių, berniukų, jaunimo, jaunuolių, vyrų ir moterų chorai iš Lietuvos miestų, rajonų ir miestelių. Dainų šventėje dalyvavo apie 150 chorų iš Lietuvos, iš viso daugiau kaip 7000 choristų. Jie atliko daugiau kaip 30 muzikinių kūrinių: J. Gruodžio, M. K. Čiurlionio, J. Naujalio, Antano Budriūno, Algirdo Martinaičio, Vytauto Miškinio, Gintarės Jautakaitės, Laimio Vilkončiaus, Galinos Savinienės, Zitos Bružaitės ir kitų autorių kūrinius chorams. Jiems dirigavo dirigentai iš Latvijos ir Estijos, buvo atliekami ir šių šalių kompozitorių kūriniai. Pirmąkart Dainų šventėje atliktas ir Europos Sąjungos himnas - Liudvigo van Bethoveno Odė džiaugsmui.
Šventės dalyvius ir svečius sveikino tautinių šokių kolektyvai, po atviru dangumi Dainų slėnyje buvo demonstruojama Lietuvos tautinio kostiumo kolekcija, choristams akompanavo Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras Ąžuolynas, kartu su jungtiniu choru dainavo Nacionalinės premijos laureatas Vytautas Juozapaitis.
Dainų šventės jubiliejinis projektas vykdomas kaip vientisas meninis kūrinys, kuriame išryškėjo ilgalaikė tradicija, jos tęstinumas ir pereinamumas nuo 1924 metų retrospektyvos pereinant prie XXI amžiaus. Todėl į dangų pakilo šešiolika balionų, simbolizavusių iki šiol vykusias dainų šventes, apie kiekvieną iš jų buvo papasakota.
Vyriausiasis Dainų šventės Tėvynės balsai meno vadovas - profesorius Petras Bingelis, šventės režisierius - Vytenis Pauliukaitis, scenografijos autorius - Algimantas Lapienis.
XXI, ELTA
© 2004 "XXI amžius"
|