Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Tėvynės balsai skambėjo Lietuvai

Dainų šventės dalyvius ir žiūrovus sveikina prezidentas Valdas Adamkus Ričardo Šaknio nuotraukos

Lietuvoje savaitgalį paminėtas Dainų švenčių tradicijos 80-metis. Svarbiausi šiai sukakčiai skirti renginiai vyko Kaune, kur prieš aštuonis dešimtmečius įvyko pirmoji Dainų šventė. Šeštadienio pavakare vyko tradicinė dainininkų eisena nuo Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio – čia buvo uždegta Dainų šventės ugnis, karilionu skambino kompozitorius Giedrius Kuprevičius. Eisenos dalyviai ugnį atnešė į Dainų slėnį, kur įžiebė simbolinį aukurą ir paskelbė šventės pradžią. Minėjimo programą vainikavo visuotinė lietuvių dainų šventė „Tėvynės balsai“ Kauno Dainų slėnyje.

Amatų dienos prie vėjo malūno

Bronius VERTELKA

Archeologė Birutė Salatkienė Šiauliuose suorganizavusi pirmąją senųjų amatų šventę

Tradicija tapo Šiauliuose rengti senųjų amatų dienas. Panašią šventę miestiečiams šiemet pateikė „Aušros“ muziejus. Priešpaskutinį pavasario savaitgalį prie Žaliūkių vėjinio malūno dvi dienas truko linksmybės. Archeologai, muziejininkai bei senųjų amatų meistrai pabandė atkurti užmirštus kasdieninius darbus ir verslus nuo žalvario amžiaus iki XX a. pradžios.

Tai bent vaizdų margumėlis

Smagu buvo matyti, jog tarp šventės žiūrovų daugiausia buvo jaunimo. Smalsu jiems buvo sužinoti, kaip ir kas daroma. Berniokėlis matavosi senovinius drabužius, mat ketino, jais vilkėdamas, įsiamžinti nuotraukoje. XX a. pradžios miestelyje veikė fotoateljė. Jos meistras sukaitęs darbavosi, kad taip iščiustyto vaikinuko nuotrauka įgautų to laiko dvasią.

Džiaugėsi atvykusi į vaikystės miestą

Birutė Nenėnienė

Birutės Kemežaitės muzikinę kūrybą įtaigiai pristatė muzikologas Vaclovas Juodpusis

Kiekvienais metais birželio pirmąjį šeštadienį į senąją Vilkaviškio „Žiburio“ gimnaziją, dabar – Viešąją biblioteką, renkasi 1944 metų laidos abiturientai. Šiemet, po 60-ies metų, iš įvairių Lietuvos vietovių jų atvyko penkiolika ir paskaičiavo, jog 25 jau nėra tarp gyvųjų. Vienas buvusių gimnazistų,Vytautas Tarasonis, sakė, jog jiems net nereikia sukviečiančio organizatoriaus. Kaip atšilus orams į gimtinę iš tolimų kraštų traukia paukščiai, taip ir jie sugrįžta į jaunystės miestą. Sunku nusakyti tą jausmą, kurio vedini pasiilgsta vieni kitų . Gal senojo pastato skliautuose dar bebetvyro tauri juos mokiusių mokytojų dvasia? Į aštuntą gyvenimo dešimtmetį įkopę gimnazistai keletą valandų žvaliai dalijosi prisiminimais. Bibliotekos direktorė A.Velioniškienė, nuolatinių bibliotekoje kamerinių renginių su kūrėjais organizatorė, pakvietė pasiklausyti viešnios iš už Atlanto, poetės, visuomenės veikėjos Birutės Kemežaitės poezijos, dainų ir muzikologo Vaclovo Juodpusio komentarų.

Kilni katalikiškos mokyklos veikla

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ

Grupė dešimtosios – jubiliejinės – jaunųjų istorikų konferencijos dalyvių

Gegužės 13 dieną į Rietavo „Aušros“ katalikišką mokyklą jau dešimtą kartą susirinko šalies katalikiškų mokyklų atstovai. Vyko kasmetinė tradicinė jaunųjų istorikų konferencija „Tėvynės labui įnešu savąją dalį...“. Dalyvavo ne tik Žemaitijos mokyklų (Tverų, Rietavo Lauryno Ivinskio ir „Aušros“ katalikiška, Žemaičių Kalvarijos) vidurinių bei (Medingėnų, Plungės „Ryto“, Labardžių) pagrindinių atstovai, bet ir iš Aukštaitijos atvykusieji. Tai jau daugelį metų į konferenciją atvykstantys Panevėžio K. Paltaroko vidurinės mokyklos istorikai ir pirmąkart atvykusieji iš Biržų rajono Kvetkų pagrindinės mokyklos mokiniai su mokytoja Sigute Paliulioniene (pastarieji dalyvavo svečių teisėmis, pažadėję kitąmet parengti pranešimą).

Kaunas rašo savo istoriją

Žilagalvėje Kauno rotušėje birželio 9 dieną įvyko Kauno istorijos metraščio penktojo tomo pristatymas. Renginyje dalyvavo Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriai, studentai, įvairių mokslinių institucijų specialistai, Vytauto Didžiojo karo muziejaus mokslininkai, miesto inteligentijos atstovai. Kauno miesto vadovas A.Garbaravičius pasveikino visus, susirinkusius į Kauno istorijos metraščio (KIM) penktojo tomo pristatymą. Tai unikalus leidinys Lietuvoje. Tik kauniečiai leidžia savo miesto istorijos leidinį, teigė Kauno miesto meras. Kauno VDU profesorius, daktaras, KIM redkolegijos pirmininkas prof. dr. Zigmantas Kiaupa sakė, kad Kauno istorija nėra visai nežinoma. Paskelbta straipsnių ir net knygų, istorijos apybraižų (autoriai J.Macianskis, J.Kraševskis, K.Gukovskis, V.Bičiūnas).

Paminklas Vietinės rinktinės kariams

Algimantas ZOLUBAS

Paminklas LVR kariams Aukštuosiuose Paneriuose

Išliko atmintyje vaikystėje matytas vaizdas ir motinos pasakyti žodžiai, kai vyriausias brolis, generolo Povilo Plechavičiaus pašauktas, rengėsi eiti savanoriu į Lietuvos vietinę rinktinę (LVR).

Ji sukvietė į kiemą mūsų didelę šeimyną ir broliui kalbėjo: ,,Matai, sūneli, tėvus, brolius, seseris, gimtuosius namus, tėviškės laukus, matai Lietuvą. Ryžaisi viską ginti nuo priešo. Laiminu tavo ryžtą“. Paklojo baltą rankšluostį, liepė atsiklaupti, peržegnojo. Brolis išėjo. Laukdavome jo laiškų, kuriuos dažnai gaudavome iš Marijampolės.

Lauko pajėgoms įteikta kovinė vėliava

Lietuvos kariuomenės Lauko pajėgų vėliavą pašventino Lietuvos kariuomenės ordinaras vyskupas Eugenijus Bartulis Mykolo Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Prie Krašto apsaugos ministerijos surengtoje ceremonijoje Lietuvos kariuomenės Lauko pajėgų vadovybei buvo iškilmingai įteikta kovinė vėliava. Laikantis tradicijų, simboliškai vėliavą prie koto pritvirtino vyriausiasis kariuomenės kapelionas pulkininkas leitenantas g. kan. Juozas Gražulis, vyriausiasis šalies ginkluotųjų pajėgų vadas laikinasis prezidentas Artūras Paulauskas, krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius, kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Kronkaitis, Sausumos pajėgų dalinių vadai, kiti karininkai.

Įamžinant Lietuvos kariuomenės istorinį tęstinumą, simboliškai tvirtinti vėliavą prie koto buvo pakviestas Lietuvos kariuomenės veteranas dimisijos kapitonas Julius Šidagis. Paskutinę vinį, tvirtinant vėliavą prie koto, įkalė Lauko pajėgų vadas brigados generolas Valdas Tutkus.