Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Tėvynės balsai skambėjo Lietuvai

Dainų šventės dalyvius ir žiūrovus sveikina prezidentas Valdas Adamkus Ričardo Šaknio nuotraukos

Lietuvoje savaitgalį paminėtas Dainų švenčių tradicijos 80-metis. Svarbiausi šiai sukakčiai skirti renginiai vyko Kaune, kur prieš aštuonis dešimtmečius įvyko pirmoji Dainų šventė. Šeštadienio pavakare vyko tradicinė dainininkų eisena nuo Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio – čia buvo uždegta Dainų šventės ugnis, karilionu skambino kompozitorius Giedrius Kuprevičius. Eisenos dalyviai ugnį atnešė į Dainų slėnį, kur įžiebė simbolinį aukurą ir paskelbė šventės pradžią. Minėjimo programą vainikavo visuotinė lietuvių dainų šventė „Tėvynės balsai“ Kauno Dainų slėnyje.

Lauko pajėgoms įteikta kovinė vėliava

Lietuvos kariuomenės Lauko pajėgų vėliavą pašventino Lietuvos kariuomenės ordinaras vyskupas Eugenijus Bartulis Mykolo Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Prie Krašto apsaugos ministerijos surengtoje ceremonijoje Lietuvos kariuomenės Lauko pajėgų vadovybei buvo iškilmingai įteikta kovinė vėliava. Laikantis tradicijų, simboliškai vėliavą prie koto pritvirtino vyriausiasis kariuomenės kapelionas pulkininkas leitenantas g. kan. Juozas Gražulis, vyriausiasis šalies ginkluotųjų pajėgų vadas laikinasis prezidentas Artūras Paulauskas, krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius, kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Kronkaitis, Sausumos pajėgų dalinių vadai, kiti karininkai.

Įamžinant Lietuvos kariuomenės istorinį tęstinumą, simboliškai tvirtinti vėliavą prie koto buvo pakviestas Lietuvos kariuomenės veteranas dimisijos kapitonas Julius Šidagis. Paskutinę vinį, tvirtinant vėliavą prie koto, įkalė Lauko pajėgų vadas brigados generolas Valdas Tutkus.

Paminklas Vietinės rinktinės kariams

Algimantas ZOLUBAS

Paminklas LVR kariams Aukštuosiuose Paneriuose

Išliko atmintyje vaikystėje matytas vaizdas ir motinos pasakyti žodžiai, kai vyriausias brolis, generolo Povilo Plechavičiaus pašauktas, rengėsi eiti savanoriu į Lietuvos vietinę rinktinę (LVR).

Ji sukvietė į kiemą mūsų didelę šeimyną ir broliui kalbėjo: ,,Matai, sūneli, tėvus, brolius, seseris, gimtuosius namus, tėviškės laukus, matai Lietuvą. Ryžaisi viską ginti nuo priešo. Laiminu tavo ryžtą“. Paklojo baltą rankšluostį, liepė atsiklaupti, peržegnojo. Brolis išėjo. Laukdavome jo laiškų, kuriuos dažnai gaudavome iš Marijampolės.

„Šventasis aljansas“
prieš „blogio imperiją“

Mindaugas BUIKA

JAV prezidentas Ronaldas Reiganas per vizitą Vatikane 1982 m. birželio 7-ąją spaudžia ranką popiežiui Jonui Pauliui II

Birželio pradžioje mirus buvusiam legendiniam Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui Ronaldui Reiganui (1911-2004), jo didelius nuopelnus savo šaliai ir pasaulio tautų laisvei aukštai įvertino Katalikų Bažnyčios vadovai. Taip pat buvo prisimintas glaudus popiežiaus Jono Pauliaus II bendradarbiavimas įveikiant sovietinę „blogio imperiją“ ir išvaduojant Rytų Europą iš ateistinio komunizmo vergijos. Pabrėžta, kad R.Reigano gilus religingumas sąlygojo jo asmenybės integralumą ir nesvyruojančią moralią politiką ginant žmogiškąją gyvybę, asmens orumą ir tautų teises.

Poezijos aidas

Eiles skaito kun. Algirdas Petras Kanapka

Praskriejus Poezijos pavasariui per Lietuvą, poezijos šventė birželio 5 dieną surengta ir Kauno rajone, Ringauduose. Šventės sumanytoja ir viena organizatorių Ringaudų bibliotekininkė Vilija Mitkuvienė pasidžiaugė, kad jau ketvirti metai Poezijos pavasario paukštė užsuka ir į jų gyvenvietę. Šiais metais tai dviguba šventė, nes minimas ir lietuviškos spaudos atgavimo šimtmetis.

Šventinės, skaidrios ir pakilios dalyvių mintys skriejo aidu, nes, kaip įprasta kiekvienais metais, Poezijos pavasarėlis randa prieglobstį nuostabioje vietovėje prie tvenkinio. Taiklūs Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorės Aldonos Ruseckaitės žodžiai „mes visi čia rašome bendrą eilėraštį kartu su medžių ošimu, varlių kurkimu, bėgiojančiu šunyčiu“, kaitrios saulės aureole bei atsivėrimu kiekvienam išgirstam eilėraščiui atspindėjo vakaro nuotaiką.

Dalijanti gyvenimo džiaugsmą

Rūta JONUŠKIENĖ

Irena Eisėnienė prie savo rankdarbių Autorės nuotrauka

„Niekada nebūnu nelaiminga, tik kartais turiu per daug pinigų. Jei sumokėjusi mokesčius ir nusipirkusi visus reikalingus vaistus piniginėje dar turiu šimtą dvidešimt litų, visada ilgai galvoju, kur aš juos išleisiu“, – sako Utenoje, Smėlio gatvėje, gyvenanti Irena Eisėnienė. Neseniai A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos Smėlio filiale atidaryta šios moters rankdarbių paroda, pavadinta „Romantiška puošmena“.

Neįtikėtinos moters galimybės

Dailiųjų rankdarbių savininkė Valerija Belevičienė

Rankų darbo dirbinių prikimštos spintos, su kaupu jų pridėta lagaminuose. Sunkiai suvokiama, kad tokį turtą sukūrė vienos moters rankos. Valerija Belevičienė tai padarė ne vien sėdėdama namuose. Ji sugebėjo baigti Šiaulių pedagoginį institutą ir įgyti pradinių klasių mokytojos diplomą. 44 metus mokė kaimo vaikus gerumo, vedė juos į žinių pasaulį, netgi mokė biologijos ir istorijos. Kelerius metus skiepijo meilę dailiesiems amatams. V. Belevičienė sugeba aplikuoti, siuvinėti dirbinius, megzti ir nerti vąšeliu. Kaime gyvenančios moters rankose gimsta lovatiesės, servetėlės, pagalvėlių užvalkalai, stalo užtiesalai. Tokių gebėjimų pradžiamokslį ji išėjo mokydamasi Panevėžio antrojoje mergaičių gimnazijoje pas mokytoją Juškaitę.

Svečiai žiemgalių žemėje

Bronius VERTELKA

Pakruojo rajono savivaldybės kultūros skyriaus kultūros paveldo tarnybos vedėja Birutė Vanagienė

Gegužės pradžioje Pakruojo rajone svečiavosi didelė grupė kauniečių. Tai buvo trečioji keliautojų klubo „Atžalynas“ narių viešnagė šiame krašte. Išvykdami namo, jie žadėjo čia apsilankyti ir kitais metais. Neseniai žiemgalių žemė sulaukė Italijos, Ispanijos ir Bulgarijos jaunimo pasiuntinių, kurie keliavo po šį lygumų kraštą.

Apsilankiusiam Pakruojo rajone yra kur akis paganyti. Greta rajono centro - didžiausias Lietuvoje Ropo dvaras, statytas maždaug XVIII-XIX amžiais. Jis užima 48 hektarus. Dar tebestovi 43 statiniai. Yra kreiptasi į agentūrą „Factum“, kad jis būtų užregistruotas kaip didžiausia dvaro sodyba šalyje.

Dvaro statiniai išsaugoti, daugumos jų būklė – patenkinama, kiekvienas namas turi paskirtį. Ropai statė išmintingai. Buvo centriniai dvaro rūmai, sandėliai, svirnai, kiaulidė, oficina, kumetynas, vėjo malūnas, bravoras. Turėjo iškilti net kirchė tikintiesiems. Čia buvo viskas, kas reikalinga gyvenimui, kad būtų galima kažką gaminti ir tiekti produkciją Pakruojo miesto gyventojams ar teikti paslaugas aplinkiniams valstiečiams.

Džiaugėsi atvykusi į vaikystės miestą

Birutė Nenėnienė

Birutės Kemežaitės muzikinę kūrybą įtaigiai pristatė muzikologas Vaclovas Juodpusis

Kiekvienais metais birželio pirmąjį šeštadienį į senąją Vilkaviškio „Žiburio“ gimnaziją, dabar – Viešąją biblioteką, renkasi 1944 metų laidos abiturientai. Šiemet, po 60-ies metų, iš įvairių Lietuvos vietovių jų atvyko penkiolika ir paskaičiavo, jog 25 jau nėra tarp gyvųjų. Vienas buvusių gimnazistų,Vytautas Tarasonis, sakė, jog jiems net nereikia sukviečiančio organizatoriaus. Kaip atšilus orams į gimtinę iš tolimų kraštų traukia paukščiai, taip ir jie sugrįžta į jaunystės miestą. Sunku nusakyti tą jausmą, kurio vedini pasiilgsta vieni kitų . Gal senojo pastato skliautuose dar bebetvyro tauri juos mokiusių mokytojų dvasia? Į aštuntą gyvenimo dešimtmetį įkopę gimnazistai keletą valandų žvaliai dalijosi prisiminimais. Bibliotekos direktorė A.Velioniškienė, nuolatinių bibliotekoje kamerinių renginių su kūrėjais organizatorė, pakvietė pasiklausyti viešnios iš už Atlanto, poetės, visuomenės veikėjos Birutės Kemežaitės poezijos, dainų ir muzikologo Vaclovo Juodpusio komentarų.

Amatų dienos prie vėjo malūno

Bronius VERTELKA

Archeologė Birutė Salatkienė Šiauliuose suorganizavusi pirmąją senųjų amatų šventę

Tradicija tapo Šiauliuose rengti senųjų amatų dienas. Panašią šventę miestiečiams šiemet pateikė „Aušros“ muziejus. Priešpaskutinį pavasario savaitgalį prie Žaliūkių vėjinio malūno dvi dienas truko linksmybės. Archeologai, muziejininkai bei senųjų amatų meistrai pabandė atkurti užmirštus kasdieninius darbus ir verslus nuo žalvario amžiaus iki XX a. pradžios.

Tai bent vaizdų margumėlis

Smagu buvo matyti, jog tarp šventės žiūrovų daugiausia buvo jaunimo. Smalsu jiems buvo sužinoti, kaip ir kas daroma. Berniokėlis matavosi senovinius drabužius, mat ketino, jais vilkėdamas, įsiamžinti nuotraukoje. XX a. pradžios miestelyje veikė fotoateljė. Jos meistras sukaitęs darbavosi, kad taip iščiustyto vaikinuko nuotrauka įgautų to laiko dvasią.

Vilnijos krašto lietuvių
mokyklas aplankius...

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Jašiūnų „Aušros“ vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Aldona Žukauskienė ir kelionės vadovas Gediminas Adlys

Kauno technologijos universitetas jungia daug studentų jaunimo į įvairias korporacijas. Viena tokių korporacijų – „Tautito“ (žodžių tauta, tikėjimas, tobulėjimas pirmųjų skiemenų junginys). Ši organizacija į savo gretas buria studentus (vaikinus ir merginas) ir senjorus (sendraugius), pasiryžusius tęsti lietuvių inteligentų tradicijas, rūpintis savo tauta, kalba, tėvyne, valstybe. Savo veikloje korporacija vadovaujasi krikščioniškomis nuostatomis, stengiasi tobulėti ir skatina tai daryti kitus.

Raudonasis tvanas

Petras KATINAS

Jauniaus Augustino piešinys

Neokomunistai, pasivadinę social-demokratais, paksininkai, K.Prunskienės, J.Veselkos, V.Šustausko populistai – nuolatiniai R.Grinevičiūtės „Koridos“ ar „TTT“ laidų kviestiniai apmokami „svečiai“, pasigriebė Maskvos mylėtojo R.Pakso ir jo patarėjų išsigalvotą Lietuvos žmonių skirstymą į „elitą“ ir „runkelius“. Kitaip tariant, perfrazavo stalinistinę nuostatą apie kraugerius išnaudotojus ir jų skriaudžiamą liaudį. Nesvarbu, kad tie, kurie išsigalvojo elito ir liaudies nesutaikomumą, patys yra visko pertekę ir savo turtus susikrovė tų pačių „runkelių“ sąskaita. Čia pirmiausia reikėtų paminėti buvusį Vilniaus universiteto rektorių, paksininkų partijos ideologą, dabar tapusį Europarlamento deputatu, R.Pavilionį ir jo žmoną Mariją Aušrinę. Tai jie pusvelčiui privatizavo didžiulį butą Vilniaus universiteto komplekse sostinės senamiestyje. Kitas Kauno aukštosios mokyklos rektorius ir keli profesoriai, spjovę į viską, pasistatė sau prabangius namus Botanikos sodo teritorijoje.